Londonas, spalio 12 d. Ekstremalių oro sąlygų ateityje pasitaikys dažniau, o kartu su jomis išaugs ir derliaus krizių pavojus, skelbia portalas „Science Daily". Tačiau, naujo tyrimo duomenimis, stichijų poveikį žemės ūkiui galima sušvelninti pagerinus technologijas ir išvedus naujų kultūrų.

Klimato nenuspėjamumas yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria šių dienų ūkininkai. Vieniems regionams gresia sausra, kitiems -  potvyniai. Šių metų vasaros sausra ir gaisrai Rusijoje kirto javų derliui taip skaudžiai, kad vyriausybė uždraudė eksportą. Dėl to tarptautinėje rinkoje brango kviečiai. Kitaip tariant, derliaus krizė viename regione dabar turėtų rūpėti ne tik jo gyventojams.

„Mažai tikėtina, kad rasime vieną sprendimą. Mums reikia strategijos, kuri sujungtų technologijas, didinančias javų atsparumą klimato negandoms, ir ekonomines priemones", - sako tyrimo vadovas Lydso universiteto dr. Endis Čelinoras (Andy Challinor).

Šis mokslininkas kartu su komanda analizavo kviečių pasėlius Šiaurės Kinijoje. Jie sukūrė klimato modelį, pagal kurį sudarė prognozes regione iki 2099 metų ir vertino jų poveikį maisto kultūroms. Specialistai atsižvelgė į socialinius ir ekonominius veiksnius, lemiančius, kaip sėkmingai ūkininkai pajėgia spręsti sausrų keliamas problemas.

„Atrodo, kad labiau išsivysčiusios šalys kuria geresnius  prisitaikymo prie ekstremalių oro sąlygų mechanizmus, - teigia tyrimo bendraautorius dr. Evanas Fraseris (Evan Fraser). - Kinijoje tai vyksta savaime, kadangi ekonomika sparčiai auga, tačiau skurdesnėms šalims gali prireikti daugiau tarptautinės pagalbos."

Dabar specialistai plės tyrimo apimtį ir aiškinsis, kaip orai veikia kitas kultūras skirtinguose regionuose ir kaip ekonominiai rodikliai padeda apsisaugoti nuo sausrų.

MŪ inf.