Ar jaunimas dar grįš į kaimą?
2019-04-25
Specialistams nelengva rasti atsakymus į klausimą, kaip jaunus žmones privilioti į kaimą

Akademija (Kauno r.). Žemės ūkiui reikia naujų žmonių, tačiau jaunimas nesiruošia į kaimą, nes nemato ten perspektyvų.

Forume „Žemės ūkis 2050: į kokias kompetencijas būtina investuoti šiandien?“, kuris vyko VDU Žemės ūkio akademijoje, švietimo sistemos ir jaunimo pritraukimo į žemės ūkį klausimai sukėlė daug diskusijų.  

Forume dalyvavęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ragino universitetus atsisakyti pseudomokslų, kurie niekam nereikalingi. „Ateityje studentai patys susidėlios savo studijas, patys susidėlios programą pagal tai, ko jam reikės. Mokytojas buvo ir bus. Tačiau universitetuose negalės likti vidutinybių“, – mano V. Pranckietis.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Kaimo įvaizdis atbaido

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sakė, kad jau netrukus gali pritrūkti kai kurių sričių specialistų. „Esame užsibrėžę per 15 metų atnaujinti melioracijos sistemą, tačiau mums jau trūksta melioracijos specialistų. Ar negalėtų Vytauto didžiojo universitetas jau dabar pradėti juos ruošti, juk tai užtrunka“, – ragino ministras.  

G. Surplys mano, kad reikia „stipriai padirbėti su kaimo ir kaimo žmogaus įvaizdžiu“. „Kitas dalykas: kai žemės ūkis taps labiau socialiai atsakingas, atsiras daugiau norinčių ateiti dirbti į šią sritį“, – sakė ministras.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Petras Puskunigis teigė, kad jaunimą į žemės ūkį pritrauktų naujų technologijų naudojimas.

Personalo atrankos bendrovės  „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė auditorijai pripažino, kad per 5 pastarųjų metų neturėjo nė vieno kliento, kuris būtų prašęs surasti darbuotoją žemės ūkio srityje.

„Aš ir toliau keliu klausimą, kodėl žemės ūkio bendrovės nėra mūsų klientai. Bet tam yra priežasčių. Žemės ūkio srities specialybės niekada nėra abiturientų pasirinkimas Nr. 1 stojant į aukštąsias mokyklas. Be to, žemės ūkis yra ta sritis, kurioje žmonės dažnai dirba visą gyvenimą. Žemės ūkis turėtų būti laimingas, kad turi tokius darbuotojus, nes dabar daugelis keičia karjeros kryptis.

Kitas dalykas: žemės ūkis yra suprantamas kaip sritis, kurioje veikiama senais metodais. Tai irgi atsakymas į klausimą, kodėl per keletą metų nesutikau nė vieno žmogaus, kuris sakytų, jog nori dirbti žemės ūkyje“, – minėjo personalo atrankos specialistė.

Ji akcentavo, kad tėvų lūkesčiai dėl vaikų taip pat labai aukšti, jie tikrai nerekomenduoja rinktis žemės ūkio specialybių. „Jaunimo lūkesčiai yra galimybė dirbti besikeičiantį darbą ir matyti savo darbo pasiekimus. Kol žemės ūkis nebus suvokiamas kaip patraukli darbo vieta, jaunimo čia nebus“, – mano L. Duksaitė – Iškauskienė.

Personalo atrankos specialistė L. Duksaitė-Iškauskienė sakė, kad nėra girdėjusi jaunų žmonių sakant, jog jie norėtų dirbti žemės ūkyje

Stojančiųjų pasiekimai mokantis nedžiugina

„Groward Group“ valdybos pirmininkas Tomas Strumskas replikavo į užuominą, kad žemės ūkyje reikėtų daugiau intelektualių žmonių, kurie galėtų valdyti išmaniąsias technologijas. „Nesuprantu, kaip galime apie tai kalbėti, jei į žemės ūkio mokslus įstoja jaunuoliai, per egzaminus surinkę vos 3 ar 4 stojamuosius balus. Apie kokį intelektą tuomet galime kalbėti“, – retoriškai klausė T. Strumskas.

„Dojus“ įmonių grupės vadovas Donatas Dailidė teigė manąs, kad ateityje žemės ūkiui reikės nemažai duomenų analitikų, taip pat išliks agronomų poreikis. „Nebūtinai darbuotojas turės būti baigę žemės ūkio mokslus. Mūsų įmonėje beveik nėra darbuotojų, baigusių žemės ūkio srities studijas, išskyrus agronomą“, – sakė D. Dailidė.

Bendrovės „Dotnuva Baltic“ generalinis direktorius Darius Jaloveckas teigė, kad ateityje dar didesnę svarbą įgys dėstytojai. „Jų darbo kokybė ir perspektyvos turėtų būti svarbiausia“, – mano jis.

T. Strumskas išsakė nuomonę, kad žemės ūkio srities dėstytojams reikėtų ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių.

Nebuvo sudėtinga pastebėti, kad forume jaunų žmonių beveik nesimatė

Gal nebūtina vilioti jaunimą?

„AUGA Group“  valdybos pirmininkas K. Juščius piktinosi, kodėl vis kalbama apie jauną žmogų kaime. „Jei kaime turi būti jauni žmonės, tai kur turėtų turi būti vyresnieji? Kodėl mes vis nuvertiname vyresnius žmones?“, – retoriškai klausė verslininkas.

Jis siūlė nesureikšminti, kad žemės ūkyje dirbantys žmonės būtinai turi būti baigę žemės ūkio mokslus. „Aš baigiau Vilniaus universitetą, o esu vienas didžiausių ūkininkų Lietuvoje. Švietimo sistemą pas mus būtina keisti taip, kad jaunimas galėtų suvokti, ar pasirinko teisingą specialybę. Ką turiu galvoje? Derėtų leisti ką tik į universitetą įstojusiems jaunuoliams pažinti pasirinktą profesiją, padirbėti su mentoriais. Suklydus reikėtų leisti rinktis kitą specialybę, taip pakeitus 2-3 dalykus, jaunas žmogus galėtų apsispręsti, kas jam labiausiai patinka“, – siūlė K. Juščius.

Paklaustas apie tai, kokių specialybių ateityje reikės mažiau, jis paminėjo veterinariją. „Ateityje gyvūnams bus sudaryta tokia aplinka, kad jie nesirgtų ir tada nereikės šalinti pasekmių“, – mano K. Juščius.

MŪ inf.  

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai