Akademija (Kėdainių r.). Žieminių augalų (kviečių, rugių, rapsų, kvietrugių) derlingumas bus artimas daugiamečiam minėtų augalų derlingumo vidurkiui. Vasarinių kviečių, miežių, rapsų derlingumas taip pat. Mažesnis (ypač vasarinių ankštinių) augalų derlingumas tikėtinas sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslininkai dr. Virginijus Feiza, dr. Algė Leistrumaitė, dr. Virmantas Povilaitis, dr. Jūratė Ramanauskienė parengė antrąją šiemet pasėlių būklės ir derlingumo prognozę. Ką sako mokslininkai?

Vakarų Lietuva

Intensyviausio augalų augimo laikotarpiu – birželį – kritulių iškrito 42,6 mm. Vidutinė oro temperatūra siekė 17 °C. Dirvožemio drėgmė 0–10 cm gylyje mėnesio pradžioje buvo 10,7, viduryje – 9,8, mėnesio pabaigoje – 16,7 proc., 10–20 cm gylyje atitinkamai 11,4, 11 ir 12,3 proc. Augalams optimaliai augti birželį dirvožemio drėgmės trūko.

Liepos mėnesio pirmoje pusėje (1–16 d.) kritulių iškrito 73 mm (83,9 proc.) mėnesio normos, vidutinė oro temperatūra siekė 18,7 °C. Tuo metu drėgmės užteko augalams augti.

Birželį hidroterminis koeficientas rodė nepakankamą (HTK = 0,84), o liepos 1–16 dienų – perteklinį drėgnumą (HTK = 2,4).

Laiku ir kokybiškai pesticidais nupurkšti pasėliai buvo gražūs, beveik nematyti ligų ar kenkėjų pažeistų augalų. Kai kuriuose nenupurkštuose pasėliuose derlingumą gali sumažinti išplitusios ligos. Žieminių kviečių pasėliuose pastebėtos ir pašaknio ligos, vasarinių kviečių – miltligė, dryžligė, septoriozė. Bulvių pasėliuose yra kolorado vabalų.

Nepurkštuose pasėliuose suvešėjo baltosios balandos, trikertės žvaginės, bekvapiai šunramuniai, trumpamakščiai rūgtys, rugiagėlės, usnys ir kitos piktžolės, o pasėliuose, kuriuose taikyta bearimė žemės dirbimo technologija, pastebimai plinta paprastosios rietmenės ir šerytės.

Kai kurie ūkininkai pastebi, kad žirniai ir pupos dėl perteklinės drėgmės pradėjo auginti šoninius ūglius viršūnėse, kurios pradėjo žydėti. Žirnių ankštys jau pasiekė būdingą ilgį.

Žieminiai rapsai Vakarų Lietuvoje dar kuliami. Apibendrinant, vasarinių miglinių ir ankštinių javų, vasarinių rapsų, kukurūzų ir grikių pasėlių būklė šiuo metu gera.

Vidurio Lietuva

Birželio pirmąją dekadą drėgmės užteko augalams augti 0–10 ir 10–20 cm dirvos sluoksniuose.

Birželio antrąją dekadą drėgmės 0–10 cm sluoksnyje sumažėjo, tačiau jos kiekis 10–20 cm sluoksnyje vasarinių rapsų, cukrinių runkelių ir raudonųjų dobilų pasėliuose išliko pakankamas.

Birželio trečiąją ir liepos pirmąją dekadą drėgmės gerokai sumažėjo visame armenyje. Palijus drėgmės šiek tiek padaugėjo dirvos 0–10 cm sluoksnyje, tačiau jos kiekis beveik nepakito 10–20 cm gylyje.              

Žieminiai javai (kviečiai, rugiai, kvietrugiai) ir žieminiai rapsai atrodo gerai arba labai gerai. Pasėliai gero tankumo, beveik niekur neišgulę.

Prižiūrėtuose pasėliuose piktžolių ir ligų mažai. Piktžolėtų laukų pasitaiko retai. Dažnai pasėliuose plinta dirvinės smilguolės, jų židiniai ypač išplitę lauko pakraščiuose.

Žieminiai miežiai ir rapsai nukulti. Žiemkenčiai, pirmiausia ankstyvų veislių kviečiai, jau pradėti kulti. Dauguma vasarinių javų (miežių, kviečių, avižų) pasėliai vešlūs, tamsiai žali, neišgulę. Sėmeniniai linai sudygo gerai, pasėliai neišgulę. Šiuo metu galvutėse brandina sėklas.

Cukrinių runkelių pasėlių būklė taip pat gera, laukai nepiktžolėti. Saldžiųjų šaknų derlingumas prognozuojamas ne mažesnis nei praėjusiais metais. Intensyviai prižiūrimų bulvių pasėlių būklė gera. Bulvių maro ir kolorado vabalo antplūdžio neužfiksuota.

Suvalkija

Birželio II dešimtadienis buvo šiltas, vidutinė paros temperatūra siekė 17,0 °C. Kritulių iškrito tik 5,5 mm (dešimtadienio norma – 26 mm). Augalai pradėjo justi drėgmės stygių. Vasariniai kviečiai pradėjo atmetinėti stiebus, sulėtėjo ir kitų augalų augimas ir vystymasis.

Birželio III dešimtadienis buvo dar šiltesnis: vidutinė paros temperatūra pasiekė 20,2 °C. Kritulių iškrito daugiau nei II dešimtadienį (17,4 mm), tačiau daugiausia jų iškrito trumpų liūčių pavidalu. Todėl drėgmės dirvose nelabai padaugėjo. Kai kur liūtys buvo dar stipresnės, apsėmė ar išplovė dalį pasėlių.

Liepos I dešimtadienis taip pat šiltas, vidutinė paros temperatūra siekė 19,0 °C, kritulių iškrito pusė normos – 16,7 mm.

Šiuo metu drėgmės režimas pagerėjo: Rumokų bandymų stoties duomenimis, nuo liepos 11 iki 17 d. iškrito 48 mm kritulių.

Ankstyvų veislių žieminiai kviečiai pradedami kulti. Po paskutinės liūties yra ir išgulusių pasėlių, bet tokių šiemet nedaug. Žieminiai kvietrugiai taip pat kuliami, o žieminiai miežiai jau nukulti.

Žieminiai rapsai baigiami kulti. Rapsų sėklos yra gana smulkios dėl vyravusių sausų ir karštų orų. Yra ir kenkėjų pažeidimų. Mažas rapsų sėklų drėgnumas. Jei augalai pilnai subrendę, drėgnumas siekia 5–6 proc.

Vasarinių javų (kviečių, miežių, avižų) pasėlių būklė vidutinė. Vasarinių kviečių pasėliai daugelyje laukų reti, nes dėl sausų ir karštų orų augalai prastai krūmijosi. Daug dryžligės pažeidimų. Yra išguldytų plotų, bet nedaug.

Vasarinių miežių pasėliai labai nevienodi. Yra labai gražių laukų, yra retų ir piktžolėtų. Po paskutinio gausaus lietaus, kai kur yra užmirkusių plotų.

Retesniuose avižų pasėliuose daug tuščiosios avižos ir smilguolės. Yra užmirkusių vietų, bet yra ir nuo sausros išdegusių plotų.

Kukurūzų pasėliai gražūs, augalai aukšti, dauguma augalų suformavę po dvi burbuoles, kanapės žemos, jų pasėliai vidutinės būklės.

Yra labai gražių ir tankių pupų pasėlių. Yra labai prastų, piktžolėtų jų laukų. Yra dėmėtligės, askochitozės pažeidimų. Kai kur pastebima ir išguldytų pasėlių, bet tokių mažai.

Cukrinių runkelių lapai karštesniu oru dėl drėgmės trūkumo, būna suglebę, t. y. praradę turgorą. Yra bakterinės dėmėtligės ir nematodų pažeistų augalų.

Ankstyvų veislių bulvės jau kasamos, vėlyvų veislių pasėliuose yra kolorado vabalų, taip pat plinta maras. Daugiamečių žolių atolas auga lėtai, nes po pirmo nušienavimo buvo sausi ir karšti orai, kurie pristabdė žolių augimą. Palijus, šiuo metu drėgmės režimas pagerėjo. 

Šiaurės Lietuva

Lūkesčius dėl javų pakoregavo prasidėję karščiai, dėl to vasariniai migliniai, ypač ankštiniai, patyrė stresą – neigiamą poveikį pieninės brandos tarpsniuose lėmė lietaus trūkumas ir karštis.

Didesnis lietus prasidėjo balandį, iš viso kritulių buvo 46,5 mm.  Lijo dažnai, bet po truputį. Balandžio vidutinė temperatūra siekė 9,4 ºC. Naktimis beveik visą mėnesį buvo šalnų, tik mėnesio gale sušilo ir dienomis pasiekė 20 ºC. Gegužę gausiau palijo 6 d. (12,6 mm) ir 30  d. – 13,7 mm (iš viso gegužę – 34,1 mm.). Birželį lijo dažnokai, bet tik 0,3–1,5 mm, iš viso iškrito tik apie 27 mm kritulių. Didesnio lietaus trūkumas sudarė apysauses ir sausas dirvožemio sąlygas, o tai gerokai pakeitė prognozuotą derlių.

Gegužės viduryje sušilo ir naktimis oro temperatūra buvo 10–14 ºC. Nuo  birželio vidurio prasidėjo karščiai. Oro temperatūra dienomis kilo iki 30 ºC ir daugiau. Net drėgmę laikantys priemolių dirvožemiai pernelyg perdžiūvo jau birželio gale. O liepos 11 d. buvęs gausesnis lietus (19 mm) naudos javams jau nedavė. Per liepą iki šios dienos turėjome 30 mm kritulių.

Oro temperatūra buvo aukšta, greitai nužydėjo rapsai, pribrendo sėklos, tačiau smulkios, ankštaros trumpos. Nepasiteisino prognozuotas žieminių rapsų apie 3 t/ha derlingumas – rapsų derlius svyravo nuo 2 iki 2,5 t/ha

Prognozuotas gana geras žieminių kviečių derlingumas birželio viduryje gerokai pasikeitė, nors kai kurie laukai vizualiai atrodo gerai, bet javai pernelyg greitai uždžiūvo, grūdai smulkūs.

Gali būti, kad intensyviau tręštuose laukuose žieminių kviečių derlingumas vis tik sieks iki 6 t/ha. Sunkiose, uždžiūvusiose sunkaus priemolio dirvose vasarinių kviečių ir miežių derlingumas gali nesiekti vidutinio daugiamečio jų derlingumo. Vasariniai kviečiai retoki.

Žieminiai miežiai jau nukulti. Žiemkenčiai baigiami kulti.

Kukurūzų sėja buvo sėkminga, užteko drėgmės, sėklos sudygo greitai. Panaudotos augalų apsaugos priemonės sustabdė piktžolių augimą, bet dar sunku prognozuoti derliaus rezultatus.

Žirniai kuliami. Žirniai ir pupos žemos, žydėjo negausiai, tad užmegztų ankščių mažai. Tikėtina, šių ankštinių augalų derlingumas taip pat gali nesiekti vidutinio daugiamečio jų derlingumo. Avižųpasėliai atrodo neblogai. Turėdamos platų ir gilų šaknyną, jos atsparesnės sausrai. Daugiametės žolės po pirmos pjūties atauga lėtai. Trūksta drėgmės.

Pietryčių Lietuva

Liepos pirmoji pusė buvo labai karšta, bet kritulių užteko. Vidutinė oro temperatūra Pietryčių Lietuvoje siekė 19–20 °C. Kai kuriomis liepos dienomis oro temperatūrai vietomis perkopus 30 °C, registruotas pavojingas reiškinys – karštis. Gausiausiai lijo kraštiniuose rytiniuose rajonuose (40–60 mm). Nors gausūs krituliai greitai susigerdavo į smėlingą Pietryčių zonos dirvožemį, vis tik drėgmės kiekis dirvoje buvo artimas optimaliam (16–18 proc.) augalų augimui.

Žiemkenčių (kviečių, rugių, kvietrugių) pasėliai tankūs, vešlūs. Tačiau yra nepatręštų pasėlių. Jie atrodo retokai, mažiau išsikrūmiję, ryškėja tarpus užpildžiusios piktžolės. Žieminiai miežiai nukulti. Vidutinis grūdų derlius siekė apie 3 t/ha.

Žieminiai rapsai turėjo geras sąlygas peržiemoti ir subrandinti derlių. Jie jau nukulti.

Vasarinių rapsų pasėliai retesni nei žieminių, brandina derlių. Avižos subrendusios ir laukia kūlimo. Iš visų vasarinių javų avižos užima didžiausią plotą ir jų pasėliai atrodo geriausiai – tankūs, vešlūs.

Pastaruoju metu Pietryčių Lietuvoje sėjama daugiau vasarinių kviečių nei miežių. Ir tenka pastebėti, kad ir vienų, ir kitų pasėliai retoki. Derlius neturėtų būti didesnis nei 2 t/ha.

Grikiai masiškai žydi, jų pasėliuose darbuojasi bitės. Anksčiau pasėti grikiai pradeda brandinti grūdus.

Kukurūzai tiek silosui, tiek grūdams šiuo laikotarpiu atrodo panašiai, yra 2–3 m aukščio, brandina burbuoles.

Bulvių laukai, kurie laiku nupurkšti nuo fitoftoros, gražiai žaliuoja. Sėkmingai kovojama ir su kolorado vabalų plitimu. Bulvių pasėlių būklė gera.

Apibendrinti žemės ūkio augalų vystymosi tarpsniai pateikti 2 lentelėje.

Prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas (t/ha) atskirose šalies agroklimatinėse zonose ir vidutiniškai Lietuvoje pateiktas lentelėje.

Lentelėse pateikti apibendrinti LAMMC ŽI (Dotnuva, Kėdainių r.) bei LAMMC regioninių padalinių: Vokės filialo (Trakų Vokė, Vilniaus r.), Vėžaičių filialo (Vėžaičiai, Klaipėdos r.), Joniškėlio bandymų stoties (Joniškėlis, Pasvalio r.), Rumokų bandymų stoties (Rumokai, Vilkaviškio r.) bei Agrocheminių tyrimų laboratorijos (Kauno r.) duomenys.