Oslas. Lašišų augintojai pasinaudos žuvų galvų skenavimu, kad įveiktų pavojingas žuvų ligas ir parazitus. Remiantis naujomis technologijomis, atliekančiomis galvų atpažinimo funkciją, gaunami individualūs medicininiai milijono žuvų duomenys.

Norvegijos kompanija sukūrė 3D skenerį, kuris gali atskirti lašišas, atsižvelgiant į skirtingą akių, burnos ir žiaunų dėmių modelį. Skeneris taip sukonstruotas, kad nė viena žuvis neišvengs galvos skenavimo kameros.

Milijonai skenuotų atlantinių lašišų galvų duomenų bus skaitmeninėse duomenų bazėse, kad būtų galima stebėti jų sveikatą ir atskirti tas, kurios kelia grėsmę žuvų populiacijai ir jūrinei aplinkai.

Žuvų auginimo milžinė „Cermaq Group AS“ nori išplėsti technologiją lašišų fermose palei Norvegijos fjordų išraižytą pakrantę. Tai gali užkirsti kelią ligų epidemijoms, pvz., jūrinėms utėlėms, kurios užkrečia šimtus milijonų ūkinių žuvų ir kainuoja pasaulinei pramonei daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių per metus.

„Mes galime sukurti kiekvienos žuvies medicininius įrašus, – sakė „Cermaq“ vadovaujantysis mokslininkas Heiralfas Teiklas (Haralf Takle), vienas iš partnerių, išbandančių sistemą iFarm. – Tai bus revoliucija“.

Pasaulinė praktika

Pasaulyje stebėjimo ir veidų nuskaitymo technologijos yra naudojamos visur nuo oro uostų ir stadionų iki valstybinių mokyklų ir viešbučių, nors kai kur tai kelia ir daugybę privatumo klausimų. Tad neišvengiama, kad žemės ūkis (sausumos ir akvakultūros) ras būdų, kaip tai išnaudoti siekiant padidinti produktyvumą.

Jau šiemet JAV žemės ūkio pramonės gigantė „Cargill Inc.“ išplatino pranešimą, kad dirba su Airijos startuolėmis įmonėmis ir remdamasi panašia snukio skenavimo sistema stebi karves. Pasinaudoję mokslininkų sukurtomis sistemomis ūkininkai gali koreguoti šėrimo režimus, kad padidintų pieno gamybą. Skenavimo rezultatai padeda nustatyti pašaro ir vandens suvartojimą, patelių vaisingumą ir apsiveršiavimo laiką.

Lašišos gali būti kitas mokslininkų objektas veidų (šiuo atveju – galvos) nuskaitymo (skenavimo) srityje. Kadangi žuvis „rungtyniauja“ su jautiena ir vištiena kaip baltyminio maisto šaltinis, eksportuotojai, pavyzdžiui, Norvegija – didžiausia pasaulyje rausvai oranžinių žuvų augintoja ir tiekėja, yra pagrindiniai radikalių auginimo būdų plėtotojai, kasmet generuojantys 232 milijardų dolerių akvakultūros ūkiuose tam, kad galėtų pamaitinti žuvimi pasaulį.

Remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, akvakultūros ūkiuose auginamų veislių žuvys sudaro daugiau nei pusę visų suvartojamų žuvų. 2016 m. vienas gyventojas per metus suvartojo 20,3 kg žuvų iš akvakultūros ūkių, tai sudarė 53 proc. visų suvartojamų žuvų. Palyginimui, 2000 m. vienas gyventojas suvartojo 16 kg akvakultūros ūkių žuvų.

Skenavimo sistema

„Cargill“ nori taikyti akvakultūros ūkiuose veido atpažinimo sistemas, o „Cermaq“, daugiau kaip 200 lašišų ir upėtakių ūkių operatorius Norvegijoje, Kanadoje ir Čilėje, jau išbando iFarm su savo Norvegijos technologijų partneriu „BioSort AS“.

Ši sistema atrodytų kaip akvakultūros ūkis su 160 metrų (525 pėdų) pločio žiediniais tinklais, kurie plyti 35 metrų gylyje ir kuriuose yra iki 200 000 lašišų. iFarm kameros su skeneriais būtų įrengtos prie vandens paviršiaus. Bet kurią dieną apie 40 000 kiekviename aptvare esančių lašišų pakils virš vandens įkvėpti oro, nes jų plaukiamajai pūslei reikia sureguliuoti plūdrumą.

Kiekvieną kartą, kai lašiša tai darys, paprastai kas keturias dienas, tinklai nukreips ją prie jutiklio, kuris nuskenuos galvą ir kūną ir ekrane sugeneruos kiekvienos žuvies įrašą. Jei technologija aptiks anomalijas, pavyzdžiui, utėlių ar odos opų, užkrėstos žuvys galės būti karantinuotos medicininiam gydymui.

„Tik žuvys, kurioms iš tikrųjų to reikia, bus nukreipiamos gydymui, tai paprastai sudaro nuo 5 iki 20 procentų žuvų", – teigė Geiras Stengas Haugė (Geir Stang Hauge), 45 metų vienas iš programinės įrangos kūrėjų ir startuolio „BioSort“ vyriausiasis pareigūnas iš Langhuso, kaimo, plytinčio į pietus nuo Oslo. – Tai padės išvengti streso visoms sveikoms žuvims.“ Jis apskaičiavo, kad ankstyvas ligų nustatymas galėtų sumažinti žuvų gaištamumą 50–75 proc.

Ligos ir parazitai pavojingiausi žuvų ūkiuose

Parazitinės jūrų utėlės maitinasi įsitvirtinusios atlantinių lašišų gleivėse, odoje ir kraujyje. Jos dažnai žuvims padaro neišgydomus pažeidimus, kurių įprastomis cheminėmis procedūromis neįmanoma įveikti.

„Daugelyje akvakultūros ūkių žuvų ligos ir kiti sveikatos sutrikimai stabdo jų augimą, – sakė Einaras Vatnė (Einar Wathne), „Cargill“ gyvūnų mitybos skyriaus vadovas, 30 metų besirūpinantis žuvų pašarais. – Jei to išvengtume, galėtume užauginti ir parduoti daugiau žuvies.“

Pasauliniai jūrų ūkiai tiekia daugiau nei pusę prekybos centruose parduodamų žuvų ir patiekiamų restoranuose ar maitinimo įstaigose. Tačiau dešimtmečius auganti lašišų paklausa, taip pat besikeičiantys vartotojų poreikiai (nemažai žmonių atsisako mėsos) skatina ūkius auginti daugiau ir greičiau. Tai skatina ieškoti būdų išvengti nuostolių. Susiduriama ir su maisto bei pašarų trūkumu. Nėra pakankamai mažesnių žuvų, kad būtų galima pamaitinti didžiulėse žuvų fermose auginamas didesnes žuvis.

Daugybė tyrėjų kuria aplinką tausojančius žuvų pašarus iš vabzdžių, modeliuoja žuvų fermų aptvarus atviruose vandenyse, kur žuvys bus mažiau pažeidžiamos.

„Cargill“ mokslininkai tyrimų centre, įsikūrusiame Dirdalo kaime Pietų Norvegijoje, eksperimentuoja su pašarų receptu, kuriame yra ingredientas, keičiantis lašišų gleivių kvapą, siekiant nuvilioti jūrines utėles.

MŪ inf.