Žemės ūkis ir maisto produktai – jaunųjų tyrėjų akiratyje
2019-05-22

Kaunas. Daugiau nei 60 jaunųjų tyrėjų iš įvairių Lietuvos universitetų pristatė savo inovatyvius darbus jau aštuonioliktą kartą surengtoje Kauno technologijos universiteto (KTU) išradimų ir projektų parodoje „Technorama“.

Šiemetinėje parodoje atsispindėjo ir visame pasaulyje puoselėjamos idėjos: tvarumas, gamtą tausojančios technologijos, beatliekinė gamyba ir kitos. Nemažai išradėjų skyrė dėmesio ir maisto gamybai.

Vienas iš „Technoramos“ organizatorių KTU Verslininkystės ir verslumo ugdymo grupės vyr. specialistas Tomas Proscevičius, apibendrindamas jaunųjų mokslininkų darbus, teigė, kad daugiausia pateikta cheminės technologijos srities darbų (apie 20), taip pat kaip visada ypač aktyvūs buvo jaunieji informacinių technologijų specialistai, netrūko ir architektūros, medžiagų inžinerijos, mechatronikos, sveikatos mokslų ir tarpdisciplininių darbų.

Dojus agro 19 09 10

Chemines medžiagas pakeisti natūraliomis

Vienas tarpdisciplininių darbų „Sojų aliejus 3D (optiniams trimačiams) spausdintuvams“. Tai KTU ir VU studentų mokslinis darbas. Kaip teigė viena iš autorių KTU Cheminės technologijos fakulteto studentė Miglė Lebedevaitė, šio darbo idėja buvo pakeisti atsinaujinančiais ištekliais naftos pagrindu pagamintas dervas.

„Pastaraisiais metais 3D spausdinimas arba greitas prototipų kūrimas, lanksti priedų gamyba populiarėja dėl savo paprastumo, palyginti mažų išlaidų ir kūrybiško panaudojimo. 3D spausdinimas pasiekiamas naudojant adityvų procesą, kai skirtingomis formomis sudedami sluoksnis po sluoksnio“, – aiškino jaunoji mokslininkė. Kolega VU Fizikos fakulteto studentas Edvinas Skliutas trumpai paaiškino šviesos bangų veikimą kuriant 3D spausdintuvui pritaikytą sojų aliejų. Jis taip pat pabrėžė, kad ateityje bus galima naudoti taip pat natūralios kilmės priedus, kad pagerintų aliejaus savybes, reikalingas spausdinimui, pavyzdžiui, gaminio kietumui sustiprinti.

Edvinas Skliutas ir Miglė Lebedevaitė tikina, kad iš sojų aliejaus gautą 3D spausdintuvams skirtą medžiagą reikia papildyti kitomis ir jie siekia, kad jos taip pat būtų natūralios kilmės

Anot autorių, natūralūs aliejai (šiuo atveju – sojų) yra viena iš geriausių biologinių alternatyvų. Akriluotas epoksidintas sojų aliejus (AESO) gali būti panaudotas įvairiose plastiko kompozicijose dėl gero atsparumo karščiui, lengvumo, pralaidumo. Sukurta AESO pagrindu pagaminta masė buvo išbandyta UAB „3D kūryba“ ir patvirtinta kaip tinkama naudoti pramonėje. Šį darbą įvertino UAB „Mars Lietuva“ ir autoriams skyrė 500 eurų piniginį prizą.

KTU Cheminės technologijos fakulteto doktorantės Laura Tamkutė ir Rūta Liepuoniūtė, vadovaujamos prof. Rimanto Venskutonio, savo darbu siekė išsiaiškinti, ar spanguolių išspaudų ekstraktas sumažina apdorotos mėsos kancerogeniškumą. Tyrėjos aiškino, kad mėsoje yra daug geležies, nepakeičiamųjų aminorūgščių, kitų naudingų elementų.

Tačiau Tarptautinė vėžio agentūra pripažino perdirbtą mėsą kaip galimai sukeliančią vėžį, dar viena kylanti problema – daug iššvaistoma maisto. Merginos siekė sujungti šių abiejų problemų sprendimą į vieną tyrimą. „Ieškojome būdų, kaip panaudoti tai, ką turime. Spanguoles vartojame ir šviežias, ir šaldytas, tačiau daugiausiai jų panaudojama sultims gaminti, tad lieka nemažai išspaudų. Būtent jos ir pasitarnavo mums, nes išspaudose lieka daug naudingų dalykų, ląstelienos. Nustatėme, kad spanguolių ekstraktas yra labai geras antioksidantų šaltinis, taip pat kad jis stabdo (slopina) vėžinių ląstelių dauginimąsi.“

Pridėjusios į mėsą spanguolių išspaudų ekstrakto, tyrėjos nustatė ir tinkamus spalvos pokyčius ir tai, kad ekstraktas stabdo oksidacinius procesus, nepageidaujamų mikroorganizmų veiklą. Pradinės išvados leidžia daryti prielaidą, kad spanguolių ekstraktas sumažina perdirbtos mėsos kancerogeniškumą. Taigi toliau tęsiant tyrimus, tikimasi, sukurti gamyboje panaudotinus iš spanguolių sukurtus produktus, tinkamus dėti į mėsą. „Tačiau tai labai preliminaru“, – perspėja autorės.

Naujieji maisto produktai

Kaip visada parodoje netrūko naujų, pagamintų remiantis šiuolaikiškomis technologijomis maisto produktų. Vieni iš tų, kuriuos pastebėjo ir įvertino UAB „Malsena“, skirdama po 400 eurų – tai be glitimo pagaminti keksiukai.

Juos pristatė Marius Užupis, Karolina Šlionytė, Klaudija Liudžiūtė, Justė Kazakauskaitė. „Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau žmonių yra alergiški glitimui, – pasakojo autoriai. – Deja, jau pagamintų be glitimo keksiukų skonis ir tekstūra dažnai nuvilia vartotojus, nes glitimas suteikia kepiniams unikalias ir sunkiai atkartojamas savybes, pvz., padeda išlaikyti tam tikrą kepinio tekstūra, kepinių drėgmę. Tai yra unikalus baltymas.“ Todėl magistro laipsnio siekiantys jaunieji maisto technologijos studentai siekė išgauti puikaus skonio, jutiminių savybių ir labai panašios tekstūros į tradicinių keksiukus.

Sausas tempuros mišinys, kurio autorės KTU studijuojančios Shruthi Surendran, Selin Gulec, Nadiia Khakimova,taip pat buvo apdovanotas grūdų perdirbimo įmonės „Malsena“. Autorės paaiškino, kad tempura yra sausas miltų, kukurūzų krakmolo ir prieskonių mišinys, kurį praskiedus vandeniu galima gauti specialią tešlą maisto ruošimui.

„Mūsų produktas yra labai funkcionalus, išgautas iš grikių miltų ir pridėjus prieskonių, be jokių konservantų. Pritaikyti galima labai universaliai: patiekalams, kurių įdaras tiek su daržovėmis, tiek su mėsa ar jūros gėrybėmis. Jame nėra transriebalų ir cholesterolio,“ – teigė viena iš autorių Shruthi Surendran.

Bulvių kroketų miltus su vabzdžių baltymais sukūrusias Birutę Lekstutytę, Laurą Vaičikauskaitę, Enriką Petravičiūtę ir Ievą Sidaravičiūtę 500 eurų prizu apdovanojo Europos inovacijų ir technologijos institutas „EIT FOOD“.

Darbo autorės teigia, kad jų sukurtas bulvių kroketams skirtas mišinys, praturtintas juodvabalių (Tenebrionidae) baltymais, yra ateities maistas. Visos sudedamosios dalys buvo išbandytos dedant įvairius kiekius.

Miltinį mišinį bulvių kroketams su vabzdžių baltymais pristačiusios Birutė Lekstutytė ir Laura Vaičikauskaitė tiki, kad tai ateities maistas

Gavusios optimalų visų ingredientų mišinį, merginos iškepė kroketus ir surengė degustacijos eksperimentą, kurį gerai įvertino vartotojai. Kroketų skonis panašus į tradicinių bulvių kroketų skonį, juodvabalių baltymai naudingi žmogaus organizmui. Paklaustos, ar maistui praturtinti netiktų mūsų paprastasis grambuolys (lot. Melolontha melolontha), tyrėjos nusijuokė, kad pas mus ypač šiuo metu aktyviai skraidantis vabzdys neįtrauktas į pasaulio baltymingiausių vabzdžių šimtuką.

Robotas pieno ūkiams

Domas Jezepčikas, Renaldas Urniežius, Linas Minkevičius, Aidas Gaška, Vaclovas Šedysparodoje pristatė autonominį pašarų pristūmimo robotą AF1 pieno ūkiams. „Mūsų komanda rado sprendimą, skirtą siauroms fermoms arba ūkiams, kurie turi problemų su pašarų stalu, – savo kūrinį pristatė autoriai. – Mes naudojame šešiaratę sistemą, kuri gali važiuoti bet kokiu paviršiumi. Be to, AF1 remiksuoja pašarą, kad pastiprintų kvapą ir padidintų sausųjų medžiagų kiekį. AF1 naudoja stebėjimo sistemas, kurias sudaro keletas kamerų, sekančių ir analizuojančių maršrutą.“

Papildomą interpretacinę arklių rentgeno nuotraukų analizės programą pristatę studentai iš karto patraukė dėmesį, nes patys yra susiję su arkliais. Lietuvos verslo kolegijos Verslo vadybos bakalauras Vilius Valantinas yra ūkininkas. LSMU Veterinarijos akademijos 5 kurso veterinarinės medicinos studentė Rugilė Dauliutė nuo vaikystės dirba su žirgais, tiek jojimo sporte, tiek veterinarijoje. Ji jau stažavosi daugelyje užsienio klinikų, tad iš arti matė problemą, kad dažnai nėra laiko peržiūrėti rentgeno nuotraukas, kai kurie dalykai lieka nepastebėti.

Rugilė ir Vilius nuo pat vaikystės su arkliais, tad ir programą kūrė iš meilės šiems gyvūnams

„Taip kilo idėja, kad reikėtų stebėseną automatizuoti ir padėti gydytojams“, – komentavo tyrėja. „Paėmėme vieną didžiausių arklių ligų duomenų bazę iš vienos stambios Prancūzijos klinikos ir dirbtiniu intelektu vystydami programą pildysime ją“, – papildydamas kolegę savo darbą pristatė Vilius.

Rugilė paaiškino, kad Prancūzijoje yra didžiausia arklių klinikų koncentracija, be to, ji ten stažavosi, tad nebuvo sunku rasti kontaktų ir gauti duomenis. Panašų projektą žmonėms kuria komanda „Oxipit“. Ji padės tiksliau nustatyti ligas, nes ji diagnozė bus tvirtinama dvejopai: patologiją nustatys gydytojas ir programa.

„Tikimės, kad diagnozė bus dvigubai tikslesnė. Programai pateikiamos užuominos, kurioje vietoje ir kas yra, kad nepraleistume nė vienos smulkmenos. Labai patogu atsekamumui, nes gali nuotraukas peržiūrėti ir vėliau, matyti, kaip liga progresuoja ar slopsta“, – dalijosi savo darbo įžvalgomis studentai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai