Basf 22 10 17 Egles sanatorija 2022 12 01
Maistas
Skanaus! Živilės Narmontienės kakavinis varškės pyragas
Živilė Narmontienė su savo mažaisiais ragautojais

Ūkininkė Živilė Narmontienė rūpinasi, kad šeima kasdien gautų neįmantraus, bet naminio jos ruošto maisto. Vyras Andrius sako, kad ji – nuostabi šeimininkė. Tad šįkart ragautojų išgirtas pyragas.

Skuodo r., Gedrimuose, ūkininkaujantys Živilė ir Andrius Narmontai nestokoja optimistiško požiūrio į gyvenimą. Kartu, tik skirtingas specialybes 2010 m. baigę Lietuvos žemės ūkio universitete, juodu gyvenimą kuria Andriaus gimtinėje. Šeima dirba 300 ha žemės. Pusė ūkio skirta žolių sėklininkystei.

„Trumpai tariant, tai geriausi metai mano ūkininkavimo karjeroje, – teigia Andrius Narmontas. – Metai nebuvo puikūs, bet jie buvo geri man. Ūkis nesenas. Kiekvienais metais reikėdavo vis ką nors papildomai padaryti, kildavo sunkumų: statybos, kažkas nutikdavo technikai. O šie metai buvo ir geri, ir lengvi. Nors derlius, ypač javų, buvo rekordiškai mažas, tai mūsų neparklupdė. Atsvėrė sėklininkystė, džiugino dobilai. Tad bendras vidurkis geras. Visąlaik stengiuosi atsistoti nuošaliau ir pažiūrėti į savo ūkį, gyvenimą, šeimą. Būčiau visiškas niekšas, jeigu sakyčiau, kad esu nelaimingas, turėdamas tokią gražią šeimą.“

Bioversija 22 08 31

Skutimas taikomas seniai

A. Narmontas augina vasarinius ir žieminius kviečius. Šiemet žieminių vidurkis buvo 4 t/ha, o vasarinių – 3 t/ha. Palyginti su pora praėjusių metų, kai žieminių kviečių derlius siekė apie 7 t/ha. Taip pat nukentėjo finansiškai, nes sudarė išankstines sutartis, kurių sąlygų negebėjo įvykdyti. Reikėjo sumokėti skirtumą, kainą gavo mažesnę.

Narmontų gyvenamame krašte žemių našumo vidurkis – apie 40 balų. Andriaus ir Živilės ūkyje svyruoja nuo 22 iki 47 balų. Daugiausia šlynas ir molis (sunkokas). Kaip ir visur, yra durpių, smėlio.

Paklaustas apie naujausias technologijas, Andrius išlieka atviras. „Daug skaitau ir stengiuosi sužinoti, išsiaiškinti iš pažįstamų ūkininkų, ne tik iš savo kaimo, – nupasakoja situaciją ūkininkas. – Skutimą taikome seniai. Dalį lauko privalome suarti. Pavyzdžiui, kur sėklai auginti daugiamečiai motiejukai, ten skusti neįmanoma. Po dobilų irgi tik ariame. Bet šiemet visi žieminiai pasėti tik į skustą žemę. Ir tai darome ne pirmus metus.“

Anot jo, no-till ir strip-till technologijas taikyti toli gražu nėra taip paprasta. „Matau kaimyninius laukus, kur naudojama no-till technologija. Ten žmonės nori pateisinti prastus rezultatus – mažiau darbo, mažiau išlaidų. Visada stengiuosi paskaičiuoti,. Vertinant tai, kokį derlių gauna taikantysno-till technologiją, išlaidos nepadengia sumažėjusio derliaus. Negaliu kalbėti apie kitus rajonus, kur žemė našesnė. Tačiau labai abejoju, ar aš artimiausius 10 metų naudosiu strip-till ar no-till technologiją. Pavyzdžiui, pernai įgyvendinome modernizavimo projektą, įsigijome sėjamąją. Nusipirkau tokią, kuri pritaikyta ariamai ir skusti tinkamai sėjai. Sėklininkystei no-till technologija netinka.“

Maistą gamina iš galvos

Živilė Narmontienė daug laiko skiria vaikams, tačiau spėja rūpintis ir šiltnamiu, augina broilerių. „Gaminu iš galvos: ragauju ir dedu, kas skanu, patinka, sveika. Kartais priedų nededu, jei nerandu šaldytuve, – nuoširdžiai pasakoja Živilė. – Mūsų patiekalai labai paprasti: burokų, žirnių sriubos, mėsa, orkaitėje kepti kepsniai, kotletai. Tai – ne mano pačios sugalvoti receptai. Pavyzdžiui, orkaitėje kepu kotletus, kad būtų paprasčiau ir greičiau. Receptą pritaikiau sau pagal internete rastą tinginių balandėlių receptą. Kartais gaminu ir iš kelių rūšių mėsos. Jei malta riebesnė, įmaišau vištos krūtinėlės. Jei kepu orkaitėje, ant kotletukų užpilu naminių pačios augintų pomidorų sulčių. Jie tame padaže troškinasi.“

Ž. Narmontienė nėra pastebėjusi, kad kas nors ko nors visiškai nemėgtų, bet nutinka ir keistų dalykų. Auginantieji vaikus tikrai supras. „Kartais vaikai valgo kotletus su pačių marinuotais burokėliais. Ir pakartot prašo, ir vienų burokėlių pakabina, sako, kad skanu. Kitąkart jų įdedu, bet pasipila ašaros – jau nenori, neskanu, nemėgsta. Vienąkart valgo tik geltoną papriką, kitąkart jau tokia negardi, tik raudona skaniausia. Su sriubomis taip pat pastebėjau. Gal nuo nuotaikos priklauso, ar dar nuo ko nors“, – juokiasi trijų vaikų mama.

Savaitgalio šeimos pomėgis – kepti picas. O kakavinį varškės pyragą vertina visi svečiai, ne tik šeima. Visi ragautojai jį išgyrė. Tai nenuviliantis receptas. Išbandykite šventėms.

Reikės:

  • 300 g miltų;
  • 200 g cukraus;
  • 200 g sviesto;
  • 2 v. š. kakavos;
  • 1 a. š. kepimo miltelių,
  • kiaušinis.

Įdarui:

  • 500 g varškės;
  • 100 g cukraus;
  • 170 g grietinės;
  • 50 g krakmolo;
  • 4 kiaušinių.

Gaminimas

Sviestą ištirpinti. Jam ataušus įmušti kiaušinį, suberti cukrų ir plakti, kol ištirps. Suberti miltus, kakavą, kepimo miltelius ir gerai išmaišyti. Išminkyti vientisą, lygią tešlą. Ją padalyti į dvi apylyges dalis, suvynioti į maistinę plėvelę ir įdėti 1 val. į šaldiklį.

Paruošti įdarą. Varškę su grietine pertrinti iki vienalytės masės. Suberti krakmolą ir gerai išmaišyti. Atskirai išplakti kiaušinius su cukrumi, kol šis ištirps. Supilti į varškės masę. Dar kartą gerai išmaišyti.

Vieną tešlos dalį sutarkuoti burokine tarka į kepimo popieriumi išklotą indą (23 x 30 cm). Tolygiai sudėti įdarą, ant viršaus užtarkuoti likusią tešlą. Kepti iki 180 oC įkaitintoje orkaitėje apie 1 valandą.

Ar pyragas iškepė, Živilė tikrina dantų krapštuku –  įkiša į pyrago vidurį. Jei tešla prie jo kimba, kepti dar mažiausiai 10 minučių.

Patarimas – šis pyragas skaniausias truputį pastovėjęs ir atšaldytas, todėl Živilė jį visada kepa iš vakaro. Per naktį laiko šaltai, tik kitą dieną apibarsto milteliniu cukrumi, supjausto.

Skanaus!

Autorius: Inga Dubovijienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija