Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Maistas
Skanaus! Vitos Šlapkauskienės varškės apkepas Motinos dienai

Kauno r. įvairias uogas, obuolius, vyšnias, slyvas ir kitus vaismedžius auginantys Vita ir Mindaugas Šlapkauskai daug ką perdirba arba šaldo. Asortimente – 20 skirtingų produktų. Skaitytojams Vita siūlo pasigaminti varškės apkepą, kuris tinka su įvairiomis uogomis.

Kauno r. Tvarkiškių k. įsikūrusi šeima ūkininkauti pradėjo apie 2003-iuosius. Inžinierius Mindaugas, baigęs Lietuvos žemės ūkio universitetą, ir pedagogė Vita Mindaugo senelių sodyboje pirmiausia pasisodino kelias lysves aviečių. Vėliau pomėgis tapo uogininkystės ir sodininkystės verslu.

Šiuo metu ūkis užima iki 12 hektarų. Po sezono nerealizuotos uogos ir kai kurie vaisiai perdirbami: verdamos uogienės, gaminamos sultys ir nektarai, šaldomos trintos ir sveikos uogos su cukrumi ar be jo.

Bioversija 22 02 02

Gamta lemia derlių

V. Šlapkauskienė sako, kad šiuo metu sunku pasakyti apie būsimą uogų ir vaisių derlių. „Kai jau nužydės sodai ir vaiskrūmiai, užsimegs vaisiai, tada gal ir bus galima ką nors prognozuoti, bet ir tai netiksliai“, – komentuoja augintoja.

Anot jos, pandemija paliko pėdsaką. Mokyklos ir darželiai, kuriems Šlapkauskai tiekė produkciją, užsidarė, tad augintojai patyrė tam tikrų nuostolių. Vis dėlto Vita labai tvirtai teigia, kad nėra linkusi dejuoti ir dūsauti, veikiau imasi veikti.

„Ūkininkai jau turėtų priprasti prie ekstremalių situacijų. Jei ne pandemija, tai šalnos, kaip buvo prieš trejus metus. Tada nušalo beveik visi vaismedžių žiedai, bet išgyvenome. Laukėme kito sezono.

Antrą kartą per metus mūsų šalyje sodai nežydi. Tad priimame situaciją, kokia yra, kito kelio nėra – tik priimti, ką duoda gamta. Savo pirkėjams pasakome, kad obuolių ar kriaušių bus mažai“, – atvirauja V. Šlapkauskienė.

Ūkininkai taip pat nesėdi rankų sudėję. Šlapkauskų uogynuose įrengta laistymo sistema, kitų modernių priežiūros priemonių. Sakydama, kad vis dėlto gamta lemia 80 proc. derliaus, Vita pajuokauja, jog prieš 15–17 m., kai būdama jaunąja ūkininke skaitė daug mokslinių ir populiarių tekstų auginimo klausimais, atrodė, kad iš 1 ha galima priskinti 10 tonų.

„Iš tiesų net ir geriausiu sezonu 10 t nepriskynėme, – teorijos ir praktikos skirtumus vardija augintoja. – Kiekvieną sezoną gauni vis kitus rezultatus, nors, atrodo, darai viską tą patį ar net geriau.“

Aviečių, kurios ir užima daugiausia ūkio, vidutinis derlingumas siekia 5–6 t/ha. Vienais metais, užklupus sausrai, vienu metu sužydėjo ir ankstyvosios, ir vėlyvosios braškės.

„Žinoma, sunokusias puolėme skinti, bet vėlyvesnės buvo rūgštesnės, nes sunoko ne tuo laiku. Mes gi cukraus į jas nepridėsime“, – kasdienybės niuansus aptaria V. Šlapkauskienė.

Ko nori klientai?

Šlapkauskai negali įvardyti, kurios uogos labiausiai pasiteisino. Mat kiekvieną sezoną būna vis kitaip. Vita pajuokauja, kad klientai visada užsinori to, kas ką tik pasibaigė ar baigiasi.

Anot augintojos, prieš 2 sav. gali siūlyti kiek nori, visi galvoja, kad dar bus ar atpigs, o kai skina paskutines uogas, nesiliauja skambinti. Pavyzdžiui, vasarinės avietės nedera ilgai, tik kokias 2–3 savaites. Tuomet augintoja ir skatina pagalvoti apie namines uogienes ar šaldymą.

Tačiau visi tas 2 sav. atostogauja, o susizgrimba, kai nebėra. Žinoma, tai irgi dar ne pats blogiausias dalykas, nes Šlapkauskai augina ir remontantines avietes, kurios dera iki šalnų. Bet, anot augintojos, net ir ilgesnis rudeninių aviečių derėjimas valgytojų nepriverčia pasirūpinti laiku.

„Žiūrėk, iškrinta pirmas sniegas ir tada išgirstame: „Ar turite dar aviečių? Greičiausiai galimybė įsigyti šviežių uogų, daržovių ir vaisių iš kitų kraštų visus metus iškreipia supratimą ir rinką“, – sako Vita.

Jei sezonas normalus, pirmosios braškės, auginamos grunte, paprastai pasirodo prieš Jonines. Po šventės, Vitos nuomone, lietuviškų braškių beveik nelieka. Šiųmetis pavasaris šaltas ir vėlyvas, tad gali būti kitaip. Šiltnamiuose ar po danga auginamos lietuviškos braškės jau mezga uogas.

Lietuviškos avietės turėtų pasirodyti liepos viduryje–antroje pusėje. Jeigu labai greitai atšils, procesai augaluose labai suintensyvės ir tada terminai pasikeis.

„Jeigu normali vasara, braškes pradedame valgyti prieš Jonines, avietes – per Onines, o rudenines avietes – Per Žolinę. Žinoma, 2 sav. į vieną ar į kitą pusę gali pasislinkti“, – teigia uogų augintoja.

Varškės apkepas

Reikės:

  • 2 pakelių varškės;
  • 4 kiaušinių;
  • 50 g cukraus;
  • 50 g manų;
  • 100 g sviesto;
  • 50 ml pieno;
  • maltų džiūvėsėlių skardai pabarstyti;
  • alyvuogių aliejaus su citrina skardai ištepti.

Užpilui:

  • šaldytų trintų braškių (aviečių, vyšnių).

Gaminimas:

Kiaušinius išplakti su cukrumi. Manus užpilti pienu ir palaikyti 20 minučių. Sviestą išlydyti.

Į dubenį sukrėsti varškę, supilti kiaušinius, išplaktus su cukrumi, išbrinkusius manus ir išlydytą sviestą. Išmaišyti iki vientisos masės.

Kepimo indą ištepti alyvuogių aliejumi, pabarstyti džiūvėsėliais ir supilti masę. Kepti apie 40 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C temperatūros.

Patiekti su šaldytomis trintomis arba biriomis uogomis (avietėmis, braškėmis, šilauogėmis, vyšniomis, juodaisiais serbentais).

Skanaus!

Autorius: Inga Dubovijienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos