Danilevičių šeimos ūkis plyti Joniškio ir Pakruojo rajonuose. Iš vyresniųjų jį perėmė iš Vilniaus grįžęs sūnus Audrius su šeima. Gaminti ir palepinti namiškių neatsisako mama Vida. Siūlome išbandyti net dvi jos mišraines, iš kurių greitai paruošiamos sriubos.
Audrius, dvyliktus metus savarankiškai valdantis apie 200 ha augalininkystės šeimos ūkį Blauzdžiūnų k., Joniškio r., labiau dalijasi neramiais išgyvenimais.
Prieš pandemiją jauna šeima ėmėsi daržininkystės, apie 6 ha plote auginamos daržovės: agurkai, česnakai, svogūnai, kopūstai ir kt.
Užklupus COVID-19, neteko galimybės tiekti daržovių kavinėms ir kitoms maitinimo įstaigoms, patyrė nuostolių, tad suprato, kad pernelyg daug pastangų, kurios neatsiperka.
Apie grūdininkystę Audrius kalba taip pat liūdnai – sausros ir griežtėjantys reikalavimai ateitį daro miglotą.
„Ketveri metai nedžiuginantys. 2016–2017 m. buvo gana geri, pavyko gana neblogai prikulti vasarinių kultūrų.
Jeigu dabar iššaltų žieminiai pasėliai, kviečiai ar rapsai, o atsėjus vasarines kultūras būtų sausra, lauktų bankrotas. Neįsivaizduoju, iš ko reikėtų išgyventi, nes tokios vasarinės kultūros, kaip žirniai ar pupos, liko visiškai nepelningos“, – padėtį aptaria A. Danilevičius.
Ūkininko nuomone, sausringais metais miežių prikuliama 3–4 t/ha, tad sąnaudos išeina didesnės sudėjus viską: nuomą, trąšas ir kt.
2021 m. auginti pupas taip pat buvo nuostolinga – pakenkė sausra, krušos sugadino apie pusę derliaus dar nesubrendusių pupų. Prikūlė 2 t/ha, toks kiekis taip pat nedengė išlaidų. Būtų galima išgyventi iš maždaug 4,5 t/ha. Tiek užaugo 2016 metais.
„Stengiamės auginti viską, iš ko dar galima uždirbti. Važiuodami per Lietuvą vasarinių kultūrų beveik nepamatysite.
Dar žaliasis kursas... Galime priauginti žirnių ir pupų, bet niekam jų nereikia. Kainos juokingos. Auginame rapsus, kviečius. Vasarinių kultūrų palikta daugiau kaip 10 procentų. Augintume platų spektrą kultūrų, bet negalime – juk neišmintinga auginti tai, iš ko neuždirbi. Technika sensta, reikia ją atnaujinti, bet iš ko?“ – atvirauja Audrius.
Bendras šeimos ūkis užima apie 200 hektarų. Kaip grūdininkai paramos gauti negali ir, anot ūkininko, nėra perspektyvos, kad kažkas keisis.
„Reikalaujama pereiti prie neariminės žemdirbystės, turėti trąšų žemėlapius, tręšti kuo mažiau. Bet niekas neremia, tad nėra iš ko keisti technologiją, atsinaujinti, juk tam reikia ir naujos technikos“, – liūdnai rūpesčiais dalijasi ūkininkas.
Didžiausias trūkumas, kad priversti grūdus pardavinėti tą dieną, kai kulia, o grūdų saugyklų neturi. Nors yra galimybė fiksuoti kainą, sudaryti išankstines sutartis, bet tai ne visada pasiteisina. Pernai didesnę dalį derliaus pardavė iš anksto. Mano, kad pralaimėjo, nes kainos pakilo vėliau.
Vis dėlto paklaustas, kas motyvuoja dirbti toliau, Audrius Danilevičius nusiteikia patriotiškai. „Kur, žmogau, pabėgsi. Gali bėgti, bet čia sava žemė, savi namai, savas kraštas“, – sako jis.
Audriaus mama Vida Danilevičienė aiškina, kad nėra jėgų ūkininkauti. Visą gyvenimą su vyru ji tam skyrė. Dabar dirba vaikai. Nebūtų mama, jei nesirūpintų, ar jie ir anūkai pavalgę. Audrius giria mamos ruošiamą maistą.
Burokėlių mišrainė
Reikės:
- 5 kg virtų burokėlių;
- 1,5 kg pomidorų;
- 0,5 kg paprikų (galima nedėti);
- 0,5 kg svogūnų;
- 200 g česnakų;
- 0,5 l aliejaus (galima mažiau);
- 200 g cukraus;
- 150 ml 9 proc. acto;
- 2 v. š. druskos.
Gaminimas
Įkaitinti aliejų, suberti smulkintus svogūnus, pakepinti. Suberti pjaustytas paprikas, luptus ir mažais gabalėliais pjaustytus pomidorus. Viską patroškinti keletą minučių.
Sudėti tarkuotus burokėlius, supilti actą, suberti druską ir cukrų. Viską išmaišyti. Virti 40–45 minutes. Likus virti apie 5 min., sudėti spaustus česnakus. Šiltą mišrainę sudėti į stiklainius, juos užsukti ir apversti.
Norint paruošti sriubą, reikia užvirti vandenį, įpjaustyti bulvių. Joms baigiant virti, sukrėsti pagamintą mišrainę. Kad būtų skaniau, galima ištirpdyti kubelį vištienos sultinio.
Perlinių kruopų mišrainė
Reikės:
- 1 kg agurkų;
- 500 g morkų;
- 500 g svogūnų;
- 500 g pomidorų;
- 400 g perlinių kruopų;
- 350 ml aliejaus;
- 70 ml acto;
- 60 g cukraus;
- 1,5 v. š. druskos;
- 2 v. š. pomidorų padažo;
- 1 sauja petražolių (galima džiovintų arba nedėti);
- truputį pipirų, laurų lapų.
Gaminimas
Iš vakaro užmerkti kruopas, jas išvirti. Svogūnus supjaustyti kubeliais, morkas sutarkuoti burokine tarka, pomidorus supjaustyti gabalėliais, agurkus – kubeliais.
Aliejuje pakepinti svogūnus ir morkas. Po kelių minučių sudėti pomidorus, agurkus, kruopas. Suberti druską ir cukrų, sudėti pomidorų padažą, paskaninti pipirais ir laurų lapais. Troškinti apie 20 min., kol suminkštės agurkai.
Supilti actą, suberti pjaustytas petražoles, viską sumaišyti ir dar pavirti keletą minučių. Iš karto sudėti į iškaitintus stiklainius, užsukti, apversti ir šiltai užkloti.
Skanaus!
Taip pat šia tema skaitykite
-
„Lašiša“ ar „tunas“ iš grybienos – austrai pradėjo spausdinti maistą
2024-10-09 -
Lietuviška jautiena įvertinta tarptautiniame konkurse
2024-10-04 -
Virtualus alytiškių žemėlapis padės ūkininkams prekiauti
2024-10-03
Skaitomiausios naujienos
-
Kada ir kokios išmokos bus mokamos
2024-10-08 -
Tiesioginių išmokų avansai – spalio viduryje
2024-10-01 -
Iki laukų su technika – tik pažeidžiant Kelių eismo taisykles?
2024-09-17
(0)