Rasa Lydekienė savo nedidelį ūkį juokais vadina smėlio dėže. Tačiau ir jame derantys burokėliai tampa ne tik sultimis, bet ir garnyru ar net pagrindiniu patiekalu. Paįvairinti meniu siūlome ir jos kepta žuvimi, su kuria šis garnyras pats tas.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos narė, auginanti svogūnus, burokėlius, bulves ir šilauoges pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (NKP), Rasa Lydekienė praėjusio sezono nenurašo. Juokiasi, kad kažkas užaugo, nors kokybė ne per geriausia.

Ūkininkų auginamų daržovių plotas Krakių sen., Kėdainių r. užima 4 ha, tačiau prinokus šilauogėms kartais neužtenka vien tik šeimos rankų, derliui nuimti prireikia iki 10 žmonių. Rasa kuklinasi, kad ūkininkauja tik 5 metus ir kol kas yra tik daržininkė mėgėja.

Papildoma veikla šalia pagrindinių darbų

Imtis ūkininkavimo Krakių seniūnijoje, nors Rasa ir jos vyras turi kitus darbus, paskatino noras grįžti į tėviškę ir, kaip Rasa sako, bent viena karta dar pratęsti šeimos istoriją tame pačiame krašte. Čia gyveno R. Lydekienės seneliai, tėvai. Tiesa, jie turėjo tik vieną kitą gyvulėlį ir nedidelį ūkelį savo reikmėms. Tačiau jauna šeima pradžiai gavo pagrindą, nereikėjo žemės pirkti ar nuomoti. Patys gyvena Pelėdnagiuose.

„Kai pasiseka pirmais metais, pamatai, kad galima užsidirbti, atsiranda motyvas ūkininkauti, – atvira pašnekovė. – O paskui šiek tiek prasiplėtėme, pagal projektą kaip jaunoji ūkininkė nusipirkau traktorių su padargais, augalų apsaugos produktų, taip pamažu įsivažiavome.“

Idėja buvo įkurti šilauogyną, tačiau kartais gyvenime viskas pakrypsta ne taip, kaip planuoji, tad Rasa nenusimena. Auginti burokėlius, svogūnus ir bulves nuspręsta pragmatiškai, atsižvelgiant į tai, kas tose žemėse geriausiai augo. „Pradėjome auginti, kas man buvo aiškiausia, pavyzdžiui, morkų niekada neturėjome, o svogūnai, burokai užaugdavo. O kai randi, kur realizuoti, tada vėl nesinori keisti ir ieškoti iš naujo.“

Burokėlių sultys pasiteisino

R. Lydekienė savo užaugintą produkciją tiekia į Vilnių, į didmenos sandėlius, kur daug ūkininkų (dažniausiai auginančių pagal NKP) suveža savo daržoves, o vėliau viskas paskirstoma, sudaromi rinkiniai mokykloms, restoranams ir kitiems klientams. Kažkiek daržovių nuperka ir į ūkį užsukantys klientai.

Dar vienas pasiteisinęs Rasos sprendimas – burokėlių sultys. „Pabandėme spausti burokėlių sultis, jas maišome su svarainių sultimis. Šis mūsų produktas pasiekia ir Airiją, ten gyvenančius lietuvius,“ – daržovių realizavimo galimybėmis dalijasi augintoja, kuri patikslina, kad spaudžia ir šilauogių sultis.

Lietuvoje burokėlių sultys irgi paklausios. Nors R. Lydekienė netiekia, bet žino, kad burokėlių sultys naudojamos ir alui gaminti. Kalėdoms dovanų yra gavusi ir medaus su burokėlių sultimis.

Savo spaudyklos šeima kol kas neturi, naudojasi kaimynų pramonine, kurioje ir pasterizuojamos sultys. Tie patys kaimynai parūpina ir svarainių sulčių. Per metus išspaudžiama iki 1 t burokėlių sulčių.

Didžiausias Rasos galvos skausmas ūkyje – piktžolės. „Turime Nacionalinės kokybės produkcijos sertifikatą, pagal kurį įsipareigojame tausoti aplinką, tad negalime naudoti ir daug tam tikrų cheminių apsaugos priemonių. Tad naudojame minimaliai. Vos sudygusius burokėlius kasmet puola amarai, būna, kad ir šilauogės nuo jų kenčia. Tuomet jau turinčius porą lapelių burokėlius purškiame su tuo metu registruotais preparatais, – aiškina augintoja. – Antroje vasaros pusėje jau amarų beveik nelieka.“

Šiemet sausra pristabdė svogūnų augimą, tad, palyginti su 2019 m., jie gerokai mažesni ir derlius menkesnis. Vis dėlto kaip didžiausią problemą Rasa įvardija piktžoles. Nuimti derlių, nuskinti šilauoges dažnai pritrūksta darbo rankų. Pagrindiniai darbuotojai – Rasa su vyru ir dukra. Vienas iš jų daugiau administruoja viską, o kitas dirba fiziškai. „Tenka visai šeimai įsitraukti, nes negali palikti pilno lauko ar nenuskintų uogų,“ – sako daržininkė, patikslinanti, kad kartais tenka suburti ir 10 žmonių komandą derliui nuimti.

Iš patiekalų R. Lydekienei patinka gaminti žuvies patiekalus, o kaip savo produkcijos pavyzdį pateikia garnyrui skirtus burokėlius. Vieni jie puikiai tiks ir kaip užkandis. O jei dar su fetos sūriu. Tiesiog laižysime pirštus.

Orkaitėje kepti burokėliai

Reikės:

• 600 g nedidelių burokėlių;
• 600 g svogūnų;
• 60 g sviesto;
• 1 v. šaukšto alyvuogių aliejaus;
• 2 v. šaukštų klevų sirupo;
• 2 v. šaukštų balzaminio acto;
• žiupsnelio druskos ir pipirų;
• prieskonių: rozmarinų.

Gaminimas

Iki 160 °C įkaitinti orkaitę. Nulupti burokėlius ir svogūnus, supjaustyti ketvirčiais ir suberti į kepimo indą. Ant jų užberti druskos, juodųjų pipirų, įmesti rozmarino šakelę. Tada tolygiai sudėti sviesto gabalėlius, pašlakstyti ant visko aliejaus ir gerai išmaišyti. Kepimo indą uždengti folija, šauti į orkaitę ir kepti apie 40 minučių.

Tada nuimti foliją, ant keptų daržovių užpilti klevų sirupo ir balzaminio acto. Vėl tolygiai išmaišyti ir dar kartą pašauti į orkaitę. Šįkart atidengtas daržoves kepti 12–20 minučių. Ištraukti iš orkaitės, gražiai išdėlioti lėkštėje.

Kepta žuvis su garstyčių ir sūrio padažu

Reikės:

• 3 po 200 g žuvies (tiks jūros ešerys ar pan.) filė;
• 350 g smidrų (ryšulėlio);
• 9 juostelių šoninės;
• 3 v. šaukštų garstyčių sūrio padažui ;
• 250 ml grietinėlės sūrio padažui;
• 2 v. šaukšto tarkuoto fermetinio sūrio;
• kelių žiupsnelių druskos ir pipirų pagal skonį;
• mėgstamų žuvų prieskonių (prieskoninių žolelių, šviežių krapų, petražolių).

Gaminimas

Žuvų filė apibarstykite prieskoniais, druska, pipirais ir palaikykite apie 1 val. Nupjaukite ir išmeskite sumedėjusius smidrų stiebų galiukus, smidrus suberkite į verdantį vandenį ir apvirkite apie 5 min. Prieskoniais pamarinuotą žuvį apvyniokite šoninės juostelėmis ir guldykite ant apvirtų ir kepimo inde išdėliotų smidrų. Kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje 15–20 minučių.

Garstyčių ir sūrio padažui užvirkite grietinėlę, į ją įmaišykite garstyčias ir suberkite tarkuotą sūrį. Dar kartą užvirkite ir išjunkite.

Su orkaitėje kepta žuvimi labai dera kepti burokėliai. Skanaus!