Olga Vilkelienė, kilusi iš Melitopolio, Zaporožės krašto Ukrainoje, su vyru Vytautu įkūrė „Vilkolės“ sodybą, kurioje plyti vynuogynai, dūzgia bitės, telkšo tvenkiniai. Su mūsų skaitytojais ji dalijasi ukrainietiškų barščių, virtinių su bulvėmis ir šviežiomis vyšniomis receptais.

Olga, meilės vedama, į Lietuvą atvyko prieš daugiau kaip 40 metų. Abu su vyru Vytautu darbštūs ir entuziastingi, tad Batėgaloje (Jonavos r.) įkūrė sodybą „Vilkolė“.

Čia žmonės atvažiuoja ir pailsėti, pabūti gamtoje, pramogauti, ir daugiau sužinoti apie vynuogių auginimą ir vyno gamybą. Vedamos edukacijos.

Šeimininkai žiemą praleidžia namuose Jonavoje, kur laiko apie 30 dedeklių vištų. Dabar planuoja papildyti pulką 10 jaunų vištaičių. Anksčiau laikė kalakutų ir broilerių, bet vėliau jų atsisakė. Vos tik atšyla, Olga su Vytautu skuba į „Vilkolę“. Šiemet čia tvarkosi jau nuo kovo pradžios.

Šiuo metu Olgos širdis paplūdusi krauju dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Nors tikina, kad jos artimieji Melitopolyje kol kas saugūs, pasakoja, kad be galo jaudinasi dėl tolimesnių giminaičių, kurie gyvena Kijeve ir aplinkinėse vietovėse.

Plečia vynuogyną

Nors viską jaukia karas, mintys blaškosi ir rieda ašaros, tačiau moteris žiūri į ateitį. Prieš dvejus metus pastatytame naujame polikarbonatiniame šiltnamyje auga apie 50 desertinių vynuogių, čia joms sudarytos puikios sąlygos, lauke – 200 vynmedžių. Jau suplanuota sodinti daugiau.

„Viską sugadino karas, bet, galvoju, kad nesustosime. Paruošėme žemę vynmedžių sodinukams. Galvojame pasodinti dar apie 200. Dalį iš savo užaugintų, dalį pirksime naujesnių veislių, kurios pritaikytos prie Lietuvos sąlygų ir tinka vynui.

Mums svarbu, kad veislė būtų atsparios šalčiui ir ligoms, ankstyvesnės, aromatingos, skanios“, – sako O. Vilkelienė.

Plėsti vynuogyną buvo ir dukros Vitos idėja. Ji – tėvų palaikymo komanda. Vyresniesiems svarbu gebėti sutvarkyti tai, ką užaugina.

Tėvų džiaugsmui iš JAV nutarė grįžti sūnus Martynas, kuris padės puoselėti vynuogyną

Vytautas Vilkelis prižiūri tėvo perduotas bites – 23 avilius. Jau apžiūrėjęs džiaugiasi, kad po žiemos viskas gerai, šie vabzdžiai žino savo darbą.

Per žiemą pats pagamino dar 6 avilius, tad iš viso bus jų bus trisdešimt. Vytauto sritis – prižiūrėti 3 tvenkinius, kuriuose nemažai žuvų.

„Vilkolės“ teritorijoje auga įvairių vaismedžių ir vaiskrūmių, iš kurių vaisių Olga taip pat gamina vynus. Tiesa, truputį sumažino avietyną – pasiliko tik dvi eiles krūmų, o dalį ploto skyrė poilsiavietei.

Aistra – gaminti vyną

Tarp 2021 m. Lietuvos someljė asociacijos rengto lietuviško vyno čempionato nugalėtojų – net 6 Olgos vynai: 2020 m. agrastų pelnė sidabro, sausmedžių uogų – bronzos, obuolių „Obelija“ – bronzos, midus su šalavijais – sidabro, pusiau sausas–pusiau saldus vynuogių „Lidija“ – bronzos medalį. Dar vienas medalis pelnytas neseniai už jauną vyšnių vyną.

Paklausta, ar turi savo firminį vyną, O. Vilkelinė nusijuokia, kad ne per vienus metus tai susiklosto, ir paprastai tai sprendžia ne ji, o vartotojai. Žmonėms labai patinka „Izabella“, taip pat šermukšnių vynas, žavintis specifiniu natūraliu kartoku skoniu, kas mėgsta sausenį – renkasi rabarbarų.

„Ne visada gali gerti sausą ar saldų vyną, kartais norisi ko nors kito, tad šermukšnių vynas ir traukia. Jį galima skanauti ir su šašlykais, ir vieną“, – sako vynuogininkė.

Ukrainietiški barščiai

„Ar galima ką nors nustebinti barščiais? Visi turbūt žino, kaip juos virti. Tiesa, Ukrainoje auga kitokie burokėliai negu Lietuvoje – šviesiai rožiniai“, – sako Olga.

Jos močiutė barščius virdavo ant krosnies, ilgai, tad jų skonis, anot moters, kitoks. Paprastai virdavo jautieną, nes iš jos išeina geriausias sultinys.

Reikės:

• 1 kg mėsos su kaulais (kiaulienos šonkauliukų, jautienos);
• 1–2 burokėlių;
• morkos;
• 3 bulvių;
• paprikos;
• 0,5 kopūsto;
• svogūno;
• 3 šaukštų pomidorų padažo;
• 2 skiltelių česnako;
• 3 laurų lapų;
• žiupsnelio druskos, pipirų, petražolių, krapų.

Išvirti mėsą. Virti apie 20 minučių. Supjaustyti bulves, siauromis juostelėmis – burokėlius. Suberti į sultinį.

Pakepinti smulkintus svogūną, morką ir papriką. Baigiant kepti sudėti pomidorų padažą. Gautą masę sukrėsti į bendrą puodą.

Likus virti maždaug 15 min., suberti pjaustytus krapus, kopūstą, česnaką, petražoles ir laurų lapus.  Valgyti su grietine ir duona.

Kai kuriuose Ukrainos kraštuose į sriubą įdeda kepintų lašinių. Deda ir iš vakaro mirkytų pupelių.

Virtiniai su bulvėmis / vyšniomis

Reikės:

Tešlai:

• kiaušinio;
• 125 ml pieno;
• 500 g miltų;

Bulvių įdarui:

• 4–5 bulvių;
• svogūno;
• 1 v. š. sviesto;
• žiupsnelio druskos ir pipirų.

Vyšnių įdarui:

• 2 stiklinių šviežių vyšnių be kauliukų;
• 2 v. š. cukraus.

Gaminimas

Iš tešlos ingredientų užminkyti tešlą. Jei per kieta, įpilti vandens. Tešla turi būti tampri. Baigus minkyti, apibarstyti miltais, uždengti rankšluosčiu ir palikti pastovėti 30–40 minučių.

Išvirti bulves. Pakepinti smulkintą svogūną ir suberti ant virtų bulvių. Sudėti sviestą, pagardinti prieskoniais ir sutrinti.

Vyšnias apiberti cukrumi ir palikti pastovėti.

Iškočioti ploną tešlos lakštą, miltuota stikline išspausti apskritimus. Ant kiekvieno dėti po šaukštą bulvių arba vyšnių įdaro, sulenkti perpus ir užspausti kraštus.

Paruoštus virtinius sudėti į sūdytą verdantį vandenį. Virti, kol iškils į paviršių. Išgriebtus truputį nuvarvinti.

Bulvių virtinius galima patiekti su kepintais svogūnais ir lašiniais. Ukrainoje su grietine nevalgoma.

Ant virtinukų su vyšniomis galima užpilti lydyto sviesto.

Skanaus!