Šilauogės Lietuvoje ir užsienyje vertinamos dėl maistingų medžiagų, bioaktyvių komponentų ir kitų sveikatai palankių savybių, tad turi nedaug konkurentų superuogų sąraše.

Gintarė ir Virgius Navagruckai, Alytaus r. įkūrę ūkį „Šilo uoga“, kiekvienais metais susiduria su sunkumais, kurių neišsigąsta, nes tai skatina judėti pirmyn. 9-erius metus skyrusi konditerijai, Gintarė atvira, kad šilauogės tinka ne visiems desertams, tačiau pyragas su jomis – nepamainomas bet kuria proga.

2011 m. pradėję nuo 6 ha, Navagruckai šiuo metu augina šilauoges 13 ha plote. Šiemet uogų buvo nedaug, bet jos buvo didesnės. Tačiau derlius, anot augintojų, ne pats geriausias, be to, sezonas truko labai trumpai. Iš viso priskinta apie 60 tonų uogų.

„Pradėjome skinti liepos 7 d., būta metų, kai pradėdavome anksčiau, – apie darbus pasakoja G. Navagruckienė. – Atrodo, buvo šiltų savaičių, tačiau šaltas pavasaris savo padarė. Baigėme skinti spalio 6 dieną.“ Tuomet priskinti 36 kilogramai.

Vėliau Navagruckai uogų nepardavinėja, šaldytomis neprekiauja. Ateityje, vis sulaukdami pirkėjų klausimų ir viduržiemį, galvoja tai įdiegti, nes šilauogės patogios šaldyti, nesulimpa. Visus šių uogų mėgėjus ragina nelaukti paskutinės minutės, nusipirkti geriau vasarą, kai uogų daug, jos gražesnės, ir negalvoti, kad vėliau pigs, nes jos tik brangsta. Spalį neapsimoka ruoštis žiemai.

Veislių pasirinkimo sunkumai ir kur rasti skynėjų

Vėlyvosios aukštos veislės Elizabeth uogas augintojai paprastai skina iki pat spalio pabaigos, vieną kartą yra skynę ir po šalnų. Nors baiminosi, kad jos nušals, bet nieko neatsitiko. „Tuomet kaip tik laimėjome aukštesnę kainą, nes jau mažiau pasiūlos“, – verslo niuansus paaiškina Gintarė.

Šiemet vienoda žema kaina ir vienu metu didelė uogų pasiūla, tad ir uždarbiai šiek tiek mažesni. Sezono išskirtinumas, kad susimaišė ir ankstyvosios, ir vėlyvosios veislės.

„Kartais diskutuojame, kad jei toliau sodinsime, nes ruošiame naujus plotus, tai atsisakysime viduriniosios veislės Bluecrop, kurios visi turime daugiausia, – atvira šilauogininkė. – Pasiliksime ankstyvąsias ar vėlyvąsias veisles. Bet jei vasara tokia kaip šiemet, tai šis sprendimas būtų nepasiteisinęs.“

Vis dėlto kaip didžiausią problemą pašnekovė įvardija, kad nėra norinčių ūkyje dirbti žmonių. Anot jos, sunku toliau plėstis, nors nauji žemės plotai paruošti, rengiamas projektas įsigyti šilauogių kalibravimo ir svėrimo įrangą, tačiau kaip prisikviesti darbuotojų.

Nauji ryšiai

Navagruckai šiemet tiekė uogas 4–5 supirkėjams ir labai džiaugiasi pirmąkart užsimezgusiu bendradarbiavimu su vienu dideliu prekybos tinklu.

„Labai pasiteisino, sumokėta laiku, neiškilo jokių problemų. Ir kaina buvo nebloga. Iš pradžių, nes girdėjome gąsdinimų, kad nesumokės, grąžins supuvusias, ar dar kokie nesklandumai ištiks. Viskas vyko sklandžiai. Ateityje galvojame daugiau su jais bendradarbiauti. Mums geresnė kaina pavyko iš prekybos tinklo, negu iš uogų supirkėjų,“ – džiaugiasi augintoja.

Nors atsirado dar viena realizacijos galimybė, tačiau šilauogininkai susidūrė su sunkumais, pritrūko mechanizacinių dalykų: neturi nei kalibravimo, nei fasavimo įrangos ir 2 t reikėjo rankomis sufasuoti į 250 ir 500 g indelius.

„Buvo tikras iššūkis. Neįsivaizdavome mastų, tad mokomės iš savo klaidų, – juokiasi iššūkį įveikusi Gintarė. – Sugalvojome, kad 2 tonas uogų sufasuosime į 500 g indelius su dviem lipdukais ant kiekvieno. Kai supratome, kur papuolėme, skambinome ir sakėme, kad gal neparuošime, bet kelio atgal nebebuvo. Tad nevalgę, negėrę įveikėme per pusantros paros. Būtų buvusios didelės baudos, neįvykdžius įsipareigojimų.“

Kitai vasarai Navagruckai tikisi turėti reikalingą įrangą.

Šilauogės ir konditerija

Gintarė dar tik antrus metus visiškai pasinėrusi į šilauogių verslą ir juokauja, kad ne viską čia dar žino. Iki tol 9-erius metus užsiiminėjo konditerija (gamino desertus įvairioms šventėms), kuri atsirado iš aistringo pomėgio, išklausyta kursų, seminarų, įrengtos patalpos, įgytas verslo liudijimas. Paklausta, ar negaila dabar tai atidėti į šoną, patikina, kad gaila, bet visko aprėpti negali, šilauogių ir dersertų gaminimo pikas yra vasara, tad reikia rinktis – ir ji renkasi pagalbą šeimos verslui.

Moters nuomone, šilauogės tinka dėti į kepinius, puošti įvairius gaminius: suteikia rūgštelės, gražiai atrodo. Tačiau perdirbamos šios uogos, pvz., sutrintos, virtos, atrodo balzganos, negražios spalvos, žievelės pasitrynusios. Taigi, net žinomiausi Lietuvos ir užsienio konditeriai trintas šilauoges sluoksniuoti desertams ar panašiai naudoja labai retai, nes vaizdas nepriimtinas akiai. Be to, šilauogės turi daug pektinų, sutrintos jos virsta drebučiu.

Štai, į pyragą dedant ir šaldytas uogas, viskas gerai išsilaiko ir pavyksta puikiai. Gintarė šilauogių deda ir į glotnučius – kartu su bananais ir kuo nors dar. Tačiau jų vaikai nemėgsta kietesnių šilauogių odelių, kurios iki galo nesusitrina ir vis tiek jaučiasi gėrime.

„Kepu daug įvairių dalykų, tačiau šis pyragas yra nepamainomas, – atvirauja Gintarė. – Galima įdėti bet kokių uogų. Pradinė versija buvo su slyvomis. Pyragas visada išgelbėja iš bet kokios situacijos ir visiems, įskaitant šeimą, labai patinka. Lengva pagaminti. Svarbu turėti minkšto sviesto, t. y. laiku jį išimti iš šaldytuvo.“

Šilauogių pyragas

Reikės:

• 130 g sviesto;
• 140 g cukraus;
• 1 a. š. vanilinio cukraus;
• 2 kiaušiniai;
• 2 a. š. kepimo miltelių;
• 240 g miltų;
• 4 v. š. maltų migdolų;
• 100 ml pieno;
• saujos šviežių arba šaldytų šilauogių.

Gaminimas

Kambario temperatūros sviestą ištriname su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purios baltos masės, įmušame po vieną kiaušinius ir išplakame iki vienalytės masės.

Miltus persijojame kartu su kepimo milteliais.

Suberiame pusę persijotų miltų, pilame kambario temperatūros pieną ir maišome iki vienalytės masės, suberiame likusią dalį miltų ir maltus migdolus. Ir vėl viską tolygiai išmaišome.

Tešla turi būti labai tiršta. Ją sukrečiame į kepimo formą ir ant viršaus susmaigstome (į tešlą) šilauoges. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40–50min.

Patarimas: nemaišykite tešlos su šilauogėmis inde prieš pildami į kepimo formą, nes uogos pasitrins ir netolygiai pasiskirstys!

Šilauogių panakota

Reikės:

• 200 g šilauogių;
• pusės citrinos sulčių;
• 60 g cukraus;
• 300 ml grietinėlės;
• 100 ml pieno;
• 3 a. š. želatinos;
• 1/4 stiklinės vandens.

Papuošimui reikės:

• 200 g riebios grietinėlės;
• 1 a. š. cukraus pudros;
• šilauogių.

Gaminimas

Želatiną užpilame šaltu vandeniu ir paliekame, kol išbrinks.

Į mažą prikaistuvį suberiame šilauoges, išspaustas citrinos sultis, cukrų ir užvirdame. Vos užvirus nuimame nuo ugnies ir sutriname iki vientisos masės. Uogų masę perkošiame per sietelį, kad pašalintumėte žieveles.

Kitame prikaistuvyje užverdame supiltą pieną ir grietinėlę. Užvirus prikaistuvį nuimame nuo ugnies, sukrečiame išbrinkintą želatiną, gerai išmaišome, kad ištirptų želatina ir supilame į pertrintas uogas.

Supilstome į indelius, dedame į šaldytuvą, kad sustingtų. Sustingusią panakotą puošiame plakta grietinėle, nepamirštame užberti šilauogių.

Patarimas – būtinai naudokite citrinos sultis, jos ne tik suteiks poskonį, bet ir stabilizuos gražią švelniai violetinę šilauogių spalvą deserte.

Skanaus!