Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė garsėja kaip puiki konditerė. Tačiau įgudusi ir kazane gaminti avienos plovą. Pasinaudokime patirtimi.

Štai jau antrasis mūsų skaitytojams pristatomas plovas. Tačiau tai – universalus patiekalas, kurį kiekviena šeima gali tobulinti, pritaikyti savo skoniui, improvizuoti.

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovei G. Kisielienei labai patinka kepti ir dekoruoti įvairius sausainėlius, pyragus, tortus. Tačiau atstovauja asociacijai, todėl be ėrienos recepto neišsiversime.

Naujais metais avių augintojų nuotaikos geros. Žiema – ėriukų gimimo laikotarpis, atnešantis augintojams daug džiaugsmo ir įprasminantis įdėtą darbą.

„Nors aplink matau besiskundžiančių, pati stengiuosi labiau į viską žvelgti optimistiškai. Mūsų asociacijos, ir ne tik, avininkai – beveik visi teigiamai žiūri į gyvenimą ir avininkystės ateitį, geranoriški. Mes kitokie, neverkšlename“, – atvirauja asociacijos vadovė.

Jos veiklos sritis visada buvo gyvulininkystė, tačiau ūkininkė niekada nebuvo. Profesinis kelias ir karjera, baigus tuometės Lietuvos veterinarijos akademijos gyvulininkystės technologijų studijas, prasidėjo VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje.

Vėliau specialistė išvyko į Vilnių – dirbo UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolės“ gyvulininkystės specialiste (šiuo metu sujungta su UAB „Pieno tyrimai“).

Kai atsidūrė Valstybinės veislininkystės priežiūros tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, prasidėjo jos draugystė su avytėmis. G. Kisielienė tapo skyriaus, atsakingo už avininkystę, ožkininkystę, kiaulininkystę, triušininkystę, bites ir kt., vedėja.

Nuo 2018 m. Gintarė pakviesta dirbti Lietuvos avių augintojų asociacijoje, vėliau tapo vadove.

G. Kisielienė pirmiausia siekė patvirtinti veislinių avių veisimo programas, šiuo metu patvirtintos ir vykdomos 5: tekselių, sufolkų, Ile de France, Lietuvos juodgalvių ir Lietuvos šiurkščiavilnių (kaip Lietuvos genofondo).

Ir nors pamažu, veislinių avių daugėja. Bendras jų skaičius vis dėlto mažėja, daugiausia dėl smulkiųjų augintojų mažėjimo, nes stambiųjų ūkių skaičius išliko stabilus.

Iš viso mūsų šalyje yra apie 9 tūkst. avių augintojų. Iš jų Lietuvos avių augintojų asociacijai priklauso kiek daugiau nei 300. Ne visi dalyvauja veisimo programose ir užsiima veislininkyste, tačiau dalyvauja kitose veiklose.

Ėrienos paklausa didėja

Avių augintojų nuotaikos geros ir dėl to, kad pastaraisiais metais ėrienos poreikis didėja, žinoma, ji turi būti geros kokybės ir mėsinių veislių avių.

„Mūsų asociacijai priklausantys avių supirkėjai sako, kad per savaitę galėtų išvežti 100–150 ėriukų, sveriančių po 40–50 kilogramų. Tačiau surinkti tokį kiekį iš augintojų – kol kas nelabai įmanoma.

Tai ne kiaulės, kurios paršiuojasi du kartus per metus, o ėriavedės – ėriuojasi tik 1 kartą per metus, Ile de France gali ir 3 kartus per 2 metus. Tai dar vienas svarbus šios veislės išskirtinumas, kad jos rujoja kas mėnesį.

Kitos veislės dauguma sezoninės rujos ir priklausomai nuo veislės laikotarpis gali tęstis nuo vasaros vidurio ir net iki vėlyvo rudens“, – sako asociacijos vadovė.

Pastaruoju metu daugiau parduodama grynaveislių Lietuvos juodgalvių veislės avių. Taip pat atsiranda tų, kurie perka pieninių veislių avių.

„Džiugu, kad Lietuvos avių augintojai ima suprasti, kad reikia auginti tik rinkoje paklausias avis. Superkami ėriukai turi sverti nuo 42 iki 50 kg, tokių ėriukų už gyvo svorio kilogramą mokama daugiausia.

Jei augintojai išaugintų tokius ėriukus, ypač mėsinių veislių mišrūnus, neturėtų vargo juos realizuodami. Juolab kad nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios ėrienos supirkimo kainos ne krito, o augo,“ – teigia G. Kisielienė.

2022-aisiais avių augintojai tikisi, kad bus ir toliau remiama veislininkystė, tęsiama veislinių gyvulių įsigijimo programa. Valstybė kompensuoja 30 proc. įsigyjamų gyvulių kainos (taikomos lubos už veislinį aviną – kompensuojama ne daugiau kaip 200 Eur, o už avytę – 65 Eur).

„Jau dabar pradedame mąstyti apie jubiliejinę 10-ąją mūsų organizuojamą tradicinę parodą „Avis aprengs ir pamaitins“, – džiaugiasi pašnekovė. – 2021 m. surengta paroda įtikino, kad žmonės labai jomis domisi, o lankytojų sulaukėme tiek daug, kad neužteko 600 porcijų plovo.“

Šventinis ėrienos plovas

• 1 kg ėrienos (geriausia naudoti karką ar kumpį);
• 1 stiklinė avinžirnių (užplikytų ir mirkytų per naktį);
• 1 kg basmati ryžių;
• 1 kg morkų;
• 2 svogūnai;
• 2 aštrieji pipirai;
• 3 česnako galvos;
• 200 ml saulėgrąžų aliejaus;
• 2 v. š. prieskonių (Gintarė naudoja sveriamus, skirtus plovui);
• sauja raugerškių uogų;
• 1 a. š. kuminų sėklų (pakepintų ir sutrintų);
• 1,5 v. š. druskos.

Gaminimas

Kazane įkaitinti aliejų ir dalimis sudėti pjaustytą ėrieną. Mėsą skrudinti apie 10 minučių. Suberti pjaustytus svogūnus ir juos apkepti kartu su mėsa, kol suminkštės ir pagels.

Suerti šiaudeliais supjaustytas morkas, avinžirnius, prieskonius, aštriuosius pipirus, česnakus, raugerškio uogas (galima įberti razinų), kuminų sėklas ir viską užpilti šaltu vandeniu. Gintarė deda išlukštentus česnakus, nes jai taip skaniau.

Uždengti kazaną ir virti apie 45–50 minučių. Tai vadinamasis zirvakas – pradinis plovo ruošinys.

Prieš valandą didesniame inde karštu vandeniu užpilti ryžius su 2 šaukštais druskos ir palikti mirkti. Kai plovo ruošinys baigs troškintis, perplauti mirkytus ryžius mažiausiai 10 kartų drungnu vandeniu, kol jis taps skaidrus.

Kai ruošinys išsitroškins, suberti ryžius ir tolygiai juos paskirstyti, kad apsemtų vanduo. Jei jo trūksta, galima atsargiai per kiaurasamtį įpilti, kad būtų per pirštą virš ryžių

Uždengti kazaną ir dar troškinti 15 minučių. Su plovu tinka marinuoti agurkėliai, pomidorai.

Sviestinės gėlytės su uogienės įdaru

• 120 g sviesto;
• 60 g miltelinio cukraus;
• kiaušinis;
• 200 g miltų;
• 0,5 a. š. kepimo miltelių;
• žiupsnelis druskos, vanilės.

Gaminimas

Kambario temperatūros sviestą išsukti iki purios masės. Sudėti miltelinį cukrų, druską, vanilę ir viską dar kartą išsukti. Įmušti kiaušinį, toliau plakti iki purumo.

Dalimis suberti išsijotus miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Gautą tešlą sudėti į konditerinį maišelį su dantytu antgaliu ir spausti gėlytes (apie 3–4 cm skersmens) ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Pirštu padaryti duobutes, į jas dėti norimo džemo ar uogienės. Kepti iki 180 °C laipsnių įkaitintoje orkaitėje 10 minučių.

Pastaba. Spaudžiant tešlą reikia daryti plokštesnes gėlytes – išeina gražesni sausainėliai. Autorė į vidų deda raudonųjų serbentų uogienės (drebučių), dėl tirštumo prieš tai ją šiek tiek pakaitina puode. Galima naudoti ir kitą tirštesnę uogienę ar džemą (apelsinų, slyvų, obuolių, aviečių ar kt.).

„Visada gaminu iš dvigubo kiekio tešlos, nes šiuos sausainėlius labai mėgsta mano vaikai“, – atvirauja Gintarė Kisielienė.

Skanaus!