Kaunas. Spalio pradžioje kaimynai lenkai mokslo pasaulyje plačiai pasidalijo naujiena – sukurtu sausu medumi. Lietuviai sausą medų, kuris kaip inovacija pelnė svarių apdovanojimų, sukūrė daugiau kaip prieš ketverius metus. Jo autorius Vytauto Didžiojo universiteto absolventas Erikas Treskovskis, dar studijų metais įsteigęs įmonę startuolį „Probiomas“.

Natūralaus medaus nauda sveikatai nekelia abejonių, o Lietuvos bitininkystė turi gilias šaknis. 2018 m. pabaigoje bitininkai laikė beveik 198 tūkst. bičių šeimų, kurios prinešė 4,2 tūkst. t medaus. Tačiau maisto pramonėje jis naudojamas mažai dėl fizikinių savybių (klampumo, lipnumo, esamos drėgmės). Šią problemą gana sėkmingai ir išsprendė E. Treskovskis, nors jo mokslinio (magistrinio) darbo tikslas buvo visai ne sausas medus.

„Dariau bandymus su probiotinėmis bakterijomis, ieškojau stabilizatorių, kurie džiovinant bifido bakterijas stabilizuotų geriau negu kiti. Sugalvojau tam panaudoti medų, – pasakojo inovacijos kūrimo kelią jaunasis mokslininkas. – Gavau tokį miltelių pavidalo probiotinį medų su bifido bakterijomis. Išėmęs bakterijas pamėginau medų džiovinti. Rezultatai nenuvylė.“

2015 m. „Probiomas“ pelnė išradingiausio startuolio titulą nacionaliniuose BZN start STARTUP AWARDS apdovanojimuose. 2017 m. MITA (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra) projekte „INOprogresas“ iš beveik 30 dalyvių E. Treskovskis tapo nugalėtoju už šį inovatyvų sprendimą – sausą medų, kuris gaminamas išsaugant visas gerąsias savybes ir pasitelkus vienus moderniausių, nors ir brangių, biotechnologijos metodų, kurie Lietuvoje vis dar nėra plačiai taikomi: liofilizaciją ir purkštuvinį džiovinimą.

Šiuo metu sauso medaus pardavimo ir platinimo teisės perduotos įmonei „Sotu sotu“, kuriai vadovauja E. Treskovskio bendramintė ir kolegė Edita Danilčenko. Kol kas dėl brangios įrangos gaminami maži kiekiai – apie 30 kg per mėnesį, daugiausia dovanoms, parodoms ar kitiems susidomėjusiems klientams.

E. Danilčenko, komentuodama sauso medaus poreikius, apgailestavo, kad kol kas jis įdomus tik kaip inovatyvus produktas. „Lietuvoje turime gerą tikrą medų, tad jį ir vartojame. Būta bandymų tartis su farmacininkais, nes sausą medų galima tabletuoti (padaryti kaip tabletes), jis lengvai tam pasiduoda. Tačiau bandymas toliau neišsiplėtojo.

Kreipėsi Japonijos maisto pramonės gamintojai, bet mes negalėjome įgyvendinti jų norų – pagaminti apie 30 t per mėnesį. Tai vis dėlto dar brangokas produktas,“ – realiai situaciją vertino sveikų maisto produktų įmonės vadovė. Ji paskatino būtinai užsukti į „Sotu sotu“ elektroninę parduotuvėlę dairantis dovanų, sausas medus čia pakuojamas į gražias dėžutes po 50 ir 100 g.

Sveikai mitybai

Medus gali daryti baktericidinį, organizmo stiprinamąjį, imuniteto gerinamąjį, valomąjį, regeneruojamąjį ir analgezinį poveikį. Tai unikalus produktas, kurio cheminė sudėtis ypač turtinga. Meduje randama apie 300 įvairių medžiagų, yra 20 rūšių aminorūgščių, fermentų ir mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio) ir kitų medžiagų (tiamino, riboflavino, vitamino C, niacino, pantoteno rūgšties).

Išdžiovintas medus virsta į cukraus pudrą panašius miltelius. Pasak specialistų, milteliuose išlieka visos naudingosios savybės. „Tokį medų patogu dozuoti, laikyti, jis puikiai išsimaišo, gerai tirpsta, nesikristalizuoja, vertingas fermentas diastazė, vitaminai ir mineralai atitinka medaus kokybės standartų normą, – teigia E. Treskovskis. – Nors daugiausia tokį medų galima panaudoti maisto pramonėje, esu skaitęs, kad galima – ir kosmetikoje, vaistinių papildų gamyboje.“

Medaus milteliais galima drąsiai saldinti arbatą, pieną, varškę, galima dėti į pyragus – visur, kur įprasta dėti cukrų. Tik, skirtingai nei cukrus, sausas medus yra gerokai vertingesnis ne tik savo maistine verte, bet ir skoninėmis savybėmis.

Pasakodamas apie savo bandymus, jaunasis Lietuvos mokslininkas teigia, kad viskas prasidėjo nuo temos apie bifidobakterijų imobilizavimą emulsijos būdu jam studijuojant biotechnologijas VDU magistrantūroje. Jis ištyrė bifidobakterijų gyvybingumą imobilizuojant bifidobakterijas į pieno baltymus emulsijos būdu.

Baigęs magistrantūros studijas E. Treskovskis gavo galimybę išvykti stažuotis į Ščecino bioimobilizacijos ir novatoriškų pakavimo medžiagų centrą (CBIMO) Lenkijoje.

„Mano susidomėjimą bifidobakterijomis lėmė magistrinio darbo tema ir šiuolaikinis poreikis pagerinti Lietuvoje prieinamų probiotinių papildų kokybę, – pasakojo startuolio vadovas. – Taigi, kilo mintis sukurti kažką naujo ir praktiško, kad būtų prieinama visiems ir apskritai naudinga visuomenei.“

Konkretizuodamas mokslinius ieškojimus, E. Treskovskis teigė, kad ieškojo universalios apsauginės medžiagos, siekdamas sumažinti bifidobakterijų stresą džiovinimo metu. Tuomet jis išbandė daugybę medžiagų, organinių polimerų, tačiau medus davė geriausius rezultatus dėl savo sudėties (moksliškai įrodyta, kad medus bifidobakterijas bei kitas laktobakterijas veikia teigiamai ir skatina jų augimą).

Išdžiovinti, o tiksliau imobilizuoti, anot mokslininko, galima įvairių rūšių medų. Skirtingas išdžiovintas medus pasižymės skirtingu skoniu. Reikia pridurti, kad pats Erikas pirmuosius bandymus darė su žmonos tėčio prisuktu naminiu medumi. Šiuo metu sausam medui gaminti naudojamas lietuviškas medus.

Lietuvoje sauso medaus kol kas negamina daugiau niekas, konkurentų nėra, nes, anot E. Treskovskio, produktas nėra paklausus. Lenkija su savo pajėgumais, ištekliais ir galimybėmis stipriai lenkia mus maisto pramonės srityje.

„Pats tobulindamas medaus džiovinimo procesus rėmiausi lenkiškais straipsniais, – atviras įmonės „Probiomas“ vadovas. – Būtent Lenkijoje pirmiausia pradėtas testuoti medus tokiems tikslams ir daryti su jo bandymai (dr. Katažyna Samborska).“

Šiuo metu kiti, be sauso medaus, įmonėje sukurti produktai: maistas su gerosiomis bakterijomis, sauso jogurto kąsneliai, dar yra prototipo stadijos. Norint juos realizuoti reikia didelių investicijų. Investuotojų ieškoma tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Sausas medus pas kaimynus

Varšuvos gyvybės mokslų universitete, kuriame pastarosiomis dienomis ši inovacija ištobulinta, išsamiau paaiškintas procesas.

Šio universiteto mokslininkai užsibrėžė ir įgyvendino tikslą sukurti sausą medų, kuriame tik 20 procentų sudarytų vadinamasis nešiklis (maltodekstrinas), reikalingas sumažinti neigiamus džiovinimo reiškinius, susijusius su cukrų fazių pokyčiais, kurie pasireiškia tuo, kad net esant mažam vandens kiekiui medžiaga išlieka sirupo konsistencijos.

Dėl šios priežasties negalima visiškai atsisakyti nešiklio, tačiau galima jį pakeisti kitu. Taigi, lenkai maltodekstriną pakeitė prebiotine nutrioze, kuri turi virškinimą skatinančių savybių, teigiamai veikia žarnyną. Biologinės savybės – polifenolio kiekis ir antioksidacinis sausų medaus miltelių aktyvumas yra tokie patys kaip ir medaus prieš džiovinimo procesą.

„Purškėme išsausintą orą ir tai leido medžiagos temperatūrą sumažinti nuo 80 iki 50 °C, kartu buvo galima sumažinti maltodekstrino, kuris yra nepageidaujamas dėl didelio glikemijos indekso, kiekį,“ – teigiama Varšuvos gyvybės mokslų universiteto mokslininkų pranešime.

Anot jų, toks džiovinimas yra daug efektyvesnis nei tradiciniai metodai, kai kartais prarandama pusė miltelių. Purškiant išsausintą orą, efektyvumas siekia beveik 80 proc. „Žemesnė džiovinimo temperatūra taip pat užtikrina geresnį termolabilių junginių veikimą, todėl gauname produktą, kuris teigiamai veikia žmogaus žarnyno mikroflorą“, – aiškina Universiteto mokslininkė dr. K. Samborska.

MŪ inf.