Vilnius. Rugsėjis ir spalis – tinkamiausias laikas sultims iš obuolių, kitų vaisių ar daržovių spausti.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje užregistruotos ir veikia 93 sulčių spaudyklos. Jų skaičius kasmet vis didėja (2017 m. papildomai buvo išduoti 6, 2018 m. – 12, 2019 m. – 6 leidimai tokiai veiklai). Tačiau VMVT vis dar pasiekia pranešimai iš įvairių Lietuvos rajonų apie nelegaliai veikiančias tokias įmones.
Sulčių spaudimu užsiimti gali daugelis norinčių, tik būtina turėti VMVT leidimą tokiai veiklai, o spaudyklų patalpos turi atitikti minimalius higienos reikalavimus. Spaudykloje turi būti viešai tiekiamas geriamasis vanduo žaliavai (obuoliams) ir inventoriui plauti, tinkamai tvarkomos vaisių išspaudos. Sulčių spaudėjai, kaip ir visi maisto tvarkytojai, turi būti pasitikrinę sveikatą ir išklausę higienos žinių kursus.
Jau keletą metų yra labai populiarios mobiliosios sulčių spaudyklos – mini cechai ant ratų, kuriuose obuoliai pirmiausiai nuplaunami vandens vonioje, po to konvejeriu paduodami į traiškyklę – smulkintuvą. Gauta vaisių masė spaudžiama presu, o šviežiai išspaustos sultys iš karto pakaitinamos iki 78–80 ºC temperatūros ir išpilstomos į specialias pakuotes – maišelius su integruotais kraneliais. Tokios mobilios spaudyklos labai patogios, nes gali nuvažiuoti į bet kurią užsakymo vietą, kur yra galimybė prisijungti prie elektros ir vandens tinklų.
VMVT specialistai pastebi, kad sezono metu padaugėja pranešimų apie galimai nelegaliai veikiančias spaudyklas, apie jas dažniausiai informuoja kaimynai ar suteiktomis paslaugomis nusivylę klientai. Todėl tiek stacionarias, tiek mobilias spaudyklas būtina užregistruoti VMVT, nes dirbant neužregistravus, galima sulaukti sankcijų už nelegalią veiklą.
Registruotis šiai veiklai nesudėtinga, reikiamus dokumentus galima pateikti elektroniniu būdu. Nemokamas leidimas išduodamas per 5 darbo dienas.
Šviežios sultys – greitai gendantis produktas. Todėl jos pasterizuojamos pakaitinant iki 80–95 ºC, po ko atvėsinamos ir išpilstomos. Sulčių skonis ir spalva labai daug priklauso nuo to, kaip greitai po pasterizavimo jos atvėsinamos. Kuo greičiau tai atliekama, tuo išgaunama geresnė gėrimo kokybė. Sultys po pasterizavimo turi būti išpilstytos į švarius, steriliai paruoštus indus. Žalvariniai ir variniai indai sultims laikyti netinka. Plastikiniai maišeliai turi būti skirti sąlyčiui su maistu.
Norint ilgiau išsaugoti maistinę vertę ir vitaminus, sultis reikia laikyti tamsioje, vėsioje vietoje. Joms gaminti netinka neprinokę, sumušti, įpuvę ir kenkėjų pažeisti vaisiai. Tokios sultys būna gana drumzlinos, o savaime nuskaidrėti gali tik per ilgesnį laiką. Sulčių drumzlės priklauso ir nuo obuolių veislės. Rūgštesnių obuolių sultys greičiau skaidrėja, o vasarinių veislių – sunkiau, nes dažniausiai būna atvežami jau pernokę vaisiai.
VMVT inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Kaip populiarinti ir brangiau parduoti tradicinius lietuviškus produktus
2024-11-08 -
„Lašiša“ ar „tunas“ iš grybienos – austrai pradėjo spausdinti maistą
2024-10-09 -
Lietuviška jautiena įvertinta tarptautiniame konkurse
2024-10-04
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)