Kopenhaga. Danijos mokslininkai sugalvojo, kaip pakeisti rapsų skonines savybes, kad jų sėklos netektų kartumo. Iki šiol kultūra naudojama aliejui ir gyvulių pašarams gaminti, tačiau neišnaudojama kaip baltymų šaltinis žmonėms.
Europos Sąjungoje pusė augalinių baltymų gaunama iš rapsų, kurie naudojami aliejui ir kiaulių, vištų pašarams gaminti, tačiau netinka tiesiogiai žmonių maistui.
Kryžmažiedžiams augalams būdingas gebėjimas gaminti apsaugines medžiagas, vadinamas gliukozinolatais, kurie suteikia stiprų kartų skonį. Junginiai atlieka apsauginę funkciją – atgraso ligų sukėlėjus, vabzdžius ir žolėdžius gyvūnus. Vieni gliukozinolatai, pavyzdžiui, esantys kopūstuose, gražgarstėse, yra saugūs vartoti žmonėms, tačiau esantys rapsuose – netinka.
Įdomu, kad augalų sėklos negamina karčiųjų medžiagų. Gliukozinolatus perneša motininis augalas, norėdamas apsaugoti kitas kartas ir padidinti jų išgyvenamumą.
Kopenhagos universiteto (Danija) mokslininkai žurnale „Nature“ paskelbė, kad atrado būdą, kaip nutraukti šią grandį. Tyrėjai išskyrė tris baltymus, kurie atsakingi už gliukozinolatų transportavimą į sėklas. Juos pašalinus, rapsai išsaugo gynybines funkcijas, o karčiosios medžiagos kaupiasi kitose augalo dalyse, išskyrus sėklas.
Atradimas reiškia, kad aliejaus išspaudas, kurių sudėtyje yra 30–40 proc. baltymų, būtų galima panaudoti gerokai plačiau. Pasak projekto autorės prof. Barbaros Ann Halker, rapsai turi didelį potencialą kaip naujas augalinis maisto šaltinis, atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau žmonių atsisako gyvūninių produktų.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Maisto produktų etiketės – lyg džiunglės
2024-11-26 -
Kaip populiarinti ir brangiau parduoti tradicinius lietuviškus produktus
2024-11-08 -
„Lašiša“ ar „tunas“ iš grybienos – austrai pradėjo spausdinti maistą
2024-10-09
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02
(0)