Paryžius. Vartotojai pagerintų savo mitybą ir valgytų sveikesnius produktus, jei galėtų iš pirmo žvilgsnio lengvai nustatyti perkamų produktų sudėtį ir maistinę vertę. Tuomet gerokai sumažėtų nutukimo atvejų ir su mityba susijusių sveikatos problemų. Visuomenės sveikatos specialistai mano, kad tam pasitarnautų aiškios ir paprastos maisto etiketės.

JAV maisto ir vaistų administracija neseniai atnaujino maisto produktų ženklinimą. Naujose etiketėse nurodomas kalorijų skaičius ir dienos porcijų norma, cukraus kiekis. Be to, svarstoma, kuriuos maisto produktus galima įvardyti kaip sveikus.

Jungtinė Karalystė nuo 2013 m. taiko raudonas, geltonas ir žalias (šviesoforo atitikmuo) etiketes ir taip parodo, kuriuose maisto produktuose yra mažai, vidutiniškai arba daug kalorijų, riebalų, cukraus ar druskos. Preliminarūs savanoriškos programos tyrimai rodo, kad britų pirkėjai dabar renkasi mažiau riebius ir sūrius produktus, pavyzdžiui, tokius kaip Parmos kumpis ir bri, rašo viena didžiausių pasaulyje verslo ir finansinių naujienų agentūrų „Bloomberg".

Siekdama dar efektyvesnio ir paprastesnio maisto produktų aprašo, Prancūzija pradėjo eksperimentą su naujomis informaciją pateikiančiomis keturių spalvų etiketėmis. Šis eksperimentas yra dalis plataus masto pastangų kovoti su vis didėjančiu nutukimo lygiu Prancūzijoje (jis apima net 24 proc. gyventojų ir yra našta Prancūzijos sveikatos apsaugos sistemai; palyginimui JAV nutukimas apima  - 36 proc. gyventojų).

Kovodama su nutukimu, Prancūzijos vyriausybė 2015 m. uždraudė nemokamą saldžių gaiviųjų gėrimų kultūrą restoranuose (kaip restorano vaišinimą), rašo britų „The Independent". Ir dabar apie tai skelbia 2 mln. etikečių didžiuosiuose prekybos centruose, įskaitant milžiniškus tinklus „Carrefour" ir „Casino".

Keturių tipų maisto sudėties etiketės

Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerija pristatė skirtingo dizaino ir informacijos pobūdžio etiketes. NUTRI-SCORE etiketėje gaminiai skirstomi nuo A - geriausių, iki E - blogiausių. Regimojo spalvinio formato (SENS) etiketės perteikia, kiek produktas yra sveikas ir naudingas, kiek jo galima valgyti: nuo žalios spalvos - „labai dažnai", iki raudonos - „kartais mažais kiekiais". Maisto ženklinimo etiketė NUTRI-REPERE iliustruoja, kiek produkto procentais rekomenduojama kasdieniam vartojimui. Ir „RNJ" naudoja spalvotus simbolius, kurie rodo procentais, kiek kasdien gaunama kalorijų, riebalų, sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos.

Dar prieš prasidėjus socialiniam eksperimentui, pabrėžta, kad pirmieji du etikečių tipai perteikia per plačią informaciją. Jomis bandoma apimti labai įvairią maisto informaciją, tad darosi sudėtinga išsamiai ją pateikti vienu tipu (spalva). Paskutinių dviejų tipų etiketės turi daugiau perspektyvų būti įgyvendintos, tuo labiau, kad pristato panašią kaip ir JAV paplitusią informaciją, rašomą smulkiu šriftu.

Taigi, per gana trumpą laiką (10 savaičių) eksperimentas turės parodyti, kaip pirkėjai reaguos į etiketes. Žinoma, etikečių poveikio žmonių mitybos įpročiams studijos užtruktų kelerius metus.

Nenuostabu, kad Prancūzijos planas sulaukė daug kritikos Europoje. Politikai ir maisto pramonės įmonės, ypač Viduržemio jūros šalių, pastabi, kad ženklinimo sistema nuteiks prieš produktus, turinčius sveikų riebalų, pavyzdžiui, alyvuogių aliejų, riešutus ir žuvį. Šokolado pramonei ir silpniesiems gėrimams atstovaujantys gamintojai kovoja, kad ES neleistų naudoti tokių etikečių („Nestle", didžiausia pasaulinė maisto pramonės kompanija, palaiko idėją, kad būtų priimta tam tikra maisto produktų ženklinimo forma). Vis dėlto stebėsenos grupės skundžiasi, kad pramonės atstovai per daug kišosi kuriant etiketes.

Tačiau Prancūzija ir toliau siekia rasti geriausią būdą, kaip informuoti vartotojus apie tai, ką jie valgo. Bent porą mėnesių ši šalis tikrai bus pirmaujanti Europos Sąjungoje mitybos inovacijų diegimo laboratorija.

MŪ inf.