Vilnius. Šalies gyventojų nuomone, Lietuvoje užauginta produkcija savo kokybe lenkia ne tik Rusijos ar Lenkijos produktus, bet ir Ispanijos bei Suomijos. Vis dėlto vartotojai įvardija ir tai, kad mūsiškė produkcija - brangesnė, rodo Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) užsakymu atliktas tyrimas. 

Šviežia, skanu ir kokybiška – tai trys dažniausiai gyventojų minimi žodžiai apie lietuviškuose ūkiuose išauginimas daržoves, vaisius, uogas ar grūdus.

Pasak LAAA vadovės Zitos Varanavičienės, Lietuvos gyventojai šalies ūkininkų išaugintą produkciją vertina žymiai geriau nei kitų šalių - absoliuti dauguma gyventojų yra įsitikinę, kad vietoje užauginti produktai yra saugūs vartoti, turi daugiau vitaminų ir mineralų, užauginti naudojant mažiau cheminių apsaugos produktų ar trąšų, nei kitose šalyse.

„Tiesa, nors kokybė vertinama labai aukštai, vietinė produkcija turi „brangios“ produkcijos etiketę: lietuviai mano, kad Lietuvoje išauginta produkcija yra netgi brangesnė nei suomiška“, – tyrimo rezultatus komentuoja LDAA vadovė.

Kaip rodo tyrimas, trys svarbiausi kriterijai perkant daržoves, vaisius ir kruopas savo šeimai yra kaina (72 proc. respondentų), graži, sveika išvaizda (58 proc.) ir tai, kad produktai būtų užauginti Lietuvoje (52 proc.). Kas trečias šalies gyventojas yra linkęs sumokėti brangiau už mūsų ūkiuose užaugintus produktus.

Lietuviška produktų kilmė itin svarbi vyresnio amžiaus gyventojams. Tuo tarpu jaunimas dažnai minėjo, kad renkantis vaisius ir daržoves jiems taip pat svarbu, kad jų graži išvaizda, kad būtų sunokę, švarūs – nuplauti. Svarbi ir natūrali išvaizda - skirtingų dydžių morkos ir įvairesni obuoliai vartotojui yra geriau nei identiško dydžio su blizgia žievele.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, kad daugiau nei pusė – 54 proc. – gyventojų supranta, jog norint efektyviai ūkininkauti, augalų tręšimas ir purškimas yra būtini. Dauguma taip pat mano, kad nėra nieko blogo augalus tręšti tiek, kiek leidžia mokslo nustatytos normos ir patvirtinti naudojimo reglamentai – nes tai yra augalų maistas ir vaistai. Kita vertus, vartotojai turi baimių dėl pesticidų, nitratų ir cheminių trąšų likučių produktuose, taip pat genetiškai modifikuotų sėklų naudojimo ir nokimą skatinančių preparatų.

Europos maisto saugos agentūros (EFSA) pesticidų stebėsenos programos duomenimis, visose ES šalyse, taip pat Islandijoje ir Norvegijoje, 96,1 proc. produktų yra saugūs – juose pesticidų likučiai neviršijo nustatytų normų. Tuo tarpu iš trečiųjų šalių importuojamų maisto produktų tyrimų rezultatai yra žymiai prastesni. Virš 15 proc. mėginių viršijančių didžiausią leistinąją koncentraciją nustatyta produktuose iš Laoso, Malaizijos, Ganos, Ugandos, Vietnamo, Pakistano, Tailando ir Kambodžos. 

„Kaip rodo europinis tyrimas, net 98,3 proc. mūsų šalyje išauginamos produkcijos yra saugūs, o normas viršijančių pesticidų likučių rasta tik 1,7 proc. ėminių. Tai rodo, kad Lietuvos ūkininkai augalus apsaugos produktus naudoja labai atsakingai, paisydami visų reikalavimų“, – sako Z. Varanavičienė

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos užsakymu reprezentatyvią visuomenės apklausą šių metų gegužės-birželio mėnesiais atliko „KOG Institutas“. Jos metu visoje Lietuvoje internetu apklausti 1002 respondentai, vyresni nei 18 metų.

MŪ, LDAA inf.