Kauno r. Ankstyvą pavasarį dažnas pajaučia, kad trūksta energijos. Organizmą stiprina šviežiai sudygusios ir sužaliavusios daržovės bei aromatiniai augalai. Toks mini daržas sutilps tiesiog ant palangės.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja Edita Dambrauskienė sako, kad paprasčiausiomis namų sąlygomis, ant palangės galima užsiauginti ne tik svogūnų laiškų, bet ir suželdinti šakninių petražolių, salierų, cikorijų šakniavaisius, pasisėti kvapnių krapų ar aštrių pipirnių.

„Šviežių žaliuojančių daržovių lapijoje gausu vitaminų, ypač askorbo rūgšties, baltymų, organinių rūgščių, šiek tiek angliavandenių, ląstelienos. O labiausiai žalumynus turėtume vertinti už jų gyvybingumą ir įvairiausių mineralinių medžiagų sukaupimą. Kalis, kalcis, magnis – būtini žmogaus organizmui, kaip ir geležis, varis, manganas, cinkas ar boras“, – sako mokslininkė Edita Dambrauskienė

Galima želdinti ir daugiamečius svogūnus

Antroje žiemos pusėje svogūnų ropelės pačios prašosi želdinamos, nes kintančios laikymo sąlygos paskatina laiškus augti. Tereikia atrinkti labiausiai sužėlusius svogūnus ir pasodinti į seklią dėžutę, užpildyta paprasta daržo žeme.

Želdinti puikiai tinka ir daugiamečiai svogūniniai augalai. Tam tiktų kampuotieji (Allium angulosum L.), anksčiau vadinti narcizalapiais, ar laiškiniai česnakai (Allium schoenoprasum L.). Daugiamečių svogūnų sodinamąja medžiaga reikėtų pasirūpinti rudenį. Planuojamas augalų kiekis, smarkiai nežalojant kero, iškasamas ir pasodinamas į tinkamo dydžio vazonus.

Želdinimui susodinti ropiniai svogūnai: nuotraukoje ropelių viršūnėlės nupjautos, bet to daryti tikrai nėra būtina – sėkmingai sužels ir nenupjautos ropelės

Svogūnams aukštos aplinkos temperatūros nereikia – pakanka 15–18 °C ir saikingo laistymo. Dviejų trijų vazonų svogūnų pakaks visai šeimai. Daugiau lapijos užaugina laiškiniai česnakai, jų skonis, palyginti su kampuotaisiais, yra aštresnis.

Kaip suželdinti šakniavaises daržoves

Nesunku suželdinti ir įvairias šakniavaises daržoves. Tinkamai parinktas sveikas šakniavaisis ankstyvą pavasarį gražiai sulapoja. Želdinti tinkamos ir lapinių, ir šakninių veislių petražolės (Petroselinum crispum L.). Žiemą dažniau želdomos garbanotosios lapinės petražolės, tačiau šakninės veislės turi stipresnį aromatą.

Suželdinti salierai (Apium graveolens L.) patiks tiems, kuriems malonus specifinis šių daržovių aromatas. Želdinti galima ir lapinius, ir šakninius salierus. Apie tai geriausia pagalvoti dar rudenį: želdinti skirti salierų šakniavaisiai rudenį turėtų būti paliekami su aukštesniu – 2–3 cm aukščio – lapkočių kuokštu, kad žiemą augalai sėkmingai atželtų.

Verta žinoti, kad želdinti netinka stipriai suvytę, mechaniškai pažeisti ar gesti pradėję šakniavaisiai. Pasodinus į drėgną žemę šiltesnėje patalpoje, juose esantys ligų ir puvinių sukėlėjai tik dar greičiau dauginsis. Tokiu atveju šakniavaisis supus, taip ir nespėjęs sužaliuoti.

Nepelnytai pamirštos paprastosios trūkažolės (Cichorium intybus L.), dažniau žinomos kaip cikorijos. Jų šakniavaisiai želdinami tamsoje, todėl sužėlusios gūželės yra gelsvai baltos spalvos, šiek tiek kartoko skonio. Paprastosios trūkažolės pradedamos želdinti lapkričio pabaigoje, o baigiamos balandžio mėnesį, taigi vos ne pusmetį galima mėgautis jų pikantišku skoniu.

„Patrumpinti iki 20 cm cikorijų šakniavaisiai glaudžiai sustatomi į dėžes, kurių dugną dengia 7–10 cm storio žemės sluoksnis. Šiek tiek žemės ir durpių (ar pjuvenų) užpilama ant šakniavaisių viršaus, palaistoma. Pirmąjį dešimtadienį tamsioje patalpoje palaikoma 12–14 °C temperatūra, vėliau laikoma šilčiau – 18–20 °C temperatūroje“, – aiškina E. Dambrauskienė.

Gūželės užauga per 15–25 dienas, iš vieno kvadratinio metro galima gauti 10–15 kg produkcijos. Želdinti labiausiai tinkami 3–5 cm skersmens trūkažolių šakniavaisiai.

Sėjam krapus, žirnius, saulėgrąžas

Pasisėkime krapų – jų aromatas toks malonus. Augalai sudygs per 10–15 dienų, sulapos per mėnesį, o namiškiai pastangas tikrai įvertins. Iš sėklų daiginti augalai – vitaminų, mineralinių medžiagų, baltymų šaltinis. Mūsų krašte dažniau daiginamos lapinių ridikėlių (Raphanus sativus L.) ar sėjamųjų pipirnių (Lepidiums sativum L.) sėklos.

Sėjamosios pipirnės – mėgstantiems aštrumą

Tačiau taip pat sėkmingai galima sudaiginti ankštinių augalų – lęšių, pupelių, sojų, žirnių, liucernų ar kviečių, linų, saulėgrąžų – sėklas. Technologija paprasta. Į seklų indą paklojama minkštų popierinių servetėlių ar marlės, jos sudrėkinamos vandeniu ir tankiai suberiamos sėklos. Indas uždengiamas ir laikomas šiltai (15–20 °C temperatūroje). Iki sudygimo galima laikyti tamsoje.

Lengvai dygsta ir greitai auga tokie augalai kaip sėjamoji gražgarstė (Eruca sativa), paprastieji rėžiukai (Nasturtium officinale), šatreiniai (Diplotaxis) – tai taip pat geras pasirinkimas daržininkavimui ant palangės.

Daiginamas sėklas būtina kasdien vėdinti ir rūpintis, kad sėkloms nepritrūktų drėgmės. Pipirnės sudygsta per 2–3 dienas, lapiniai ridikėliai ir ankštiniai augalai – per 5–7 dienas. Tuomet daigynėlis laikomas šviesoje, pavyzdžiui, ant palangės. Maistui vartojami 3–8 dienas paauginti daigai. „Pipirnės aštroko skonio, todėl jos pjaunamos prie pat šaknelių, o ridikėlių ar sojų daigelius galima valgyti ir su visomis šaknelėmis. Skanaus!“, – linki Edita Dambrauskienė.

MŪ inf.