Kaunas. KTU surengtoje diskusijoje „Europos Parlamento požiūris į maisto saugą: aukštesni kokybės standartai ar žemesni įėjimo į rinką kriterijai?" išsamiai keliais požiūriais nagrinėta genetiškai modifikuotų organizmų ir naujoviškų maisto produktų problematika. Norime to, ar ne, pastaruoju metu visame pasaulyje tenka spręsti didelius iššūkius: gyventojų skaičius sparčiai auga, žemdirbystei tinkamų plotų mažėja, gyvulių ir augalų ligos bei klimato kaita keičia ištisas ekosistemas.

Ar GMO, naujoviški maisto produktai gali padėti patenkinti vartotojų poreikius ir užtikrinti aprūpinimą saugiu maistu? Į šį klausimą nebuvo rastas vienareikšmis atsakymas.

Renginyje ypač pabrėžta, kad Europos Sąjungos teisėkūros organizacijos (Europos Parlamentas (EP), Europos Komisija, Europos Taryba), kurioms ir atstovavo pranešėjai, vis svarsto ir tobulina genetiškai modifikuotų produktų (GMO) reglamentavimo tvarką ir taisykles. Niekas neabejoja, kad GMO kūrimas ir naudojimas privalo būti kontroliuojamas įstatymų numatyta tvarka.

EP narys Bronis Ropė ypač pabrėžė, kad nėra stipraus mokslinio pagrindo, nurodančio, kad genetiškai modifikuotus produktus galėtume drąsiai įsileisti į gyvenimą. Pasak jo, leidimas šalims narėms pačioms spręsti dėl GMO auginimo (EK tokią nuostatą priėmė šių metų sausio viduryje) nėra geriausias variantas, būtų buvę saugiau palikti šį reglamentavimą Europos institucijų rankose. „Dabar atsirado daugiau taikinių, į kuriuos nukryps biotechnologijų įmonių lobistų pastangos," - teigė B.Ropė.

Visi diskusijos dalyviai išsakė atsargų požiūrį į GMO ir pabrėžė sveiko maisto, atsakingo ūkininkavimo svarbą 

Vytenio Andriukaičio biuro vadovas Arūno Vinčiūno požiūris buvo liberalesnis. Jis atskleidė procesą, kaip vyksta GMO auginimo ir pardavimo įteisinimas ES institucijose ir pabrėžė, kad tai kelerius metus nagrinėjamas klausimas. Vadovo nuomone, šiuo metu tik  ES šalys augina vieną GMO kultūrą - kukurūzus. Griežti ES reikalavimai GMO produktų registracijai išliks.

Diskusijoje buvo atkreiptas dėmesys, kad visos šalys, tarp jų ir Lietuva, naudoja modifikuotas sojas ir jų produktus. Vis dėlto randasi iniciatyvų (viena ryškiausių Austrijoje, kur skirta 5 tūkst. ha) auginti nemodifikuotas sojas.

LR ŽŪR Tarptautinio skyriaus vedėja Vaida Leščauskaitė išsakė Lietuvos žemdirbių nerimą dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartiesm (TTIP). Pranešėja išsamiai ir vaizdžiai atskleidė, kaip skiriasi ES ir JAV žemės ūkio sistemos. Pasak V. Leščauskaitės, JAV žemės ūkio vystymo strategija ir raida buvo nukreipta į mokslą ir naujas technologijas - tam skirtos didžiulės investicijos ir to rezultatas - JAV ypač paplitusios vadinamos „žemės ūkio inovacijos" - genetiškai modifikuoti organizmai, augimo hormonai mėsai, kitos technologijos, kurių padariniai žmonių sveikatai nėra aiškūs. Tuo tarpu ES ypač daug dėmesio skiria maisto saugai, vartotojų sveikatai, gyvūnų gerovei, neigiamo poveikio aplinkai mažinimui. Vidutiniškai 97 proc. ES produktų yra saugūs. Lietuvoje - apie 60 proc.

LR ŽŪR Tarptautinio skyriaus vedėja Vaida Leščauskaitė išsamiai pristatė Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartį ir nurodė JAV ir ES žemės ūkio sistemų skirtumus

„ES žemės ūkis vystėsi visiškai priešinga kryptimi negu JAV - čia didžiausias dėmesys skirtas aukštai kokybei,. ES galioja aukščiausi pasaulyje maisto saugos ir kokybės, gyvūnų gerovės, aplinkosaugos standartai, kurių laikymasis yra labai brangus. To rezultatas - labai aukštos kokybės, sveiki, tačiau brangūs produktai." - svarstė ŽŪR atstovė. „Biotechnologijas vystančios korporacijos turi didžiulę galią Vašingtone ir nuolat aktyviai priešinasi bandymams žymėti GMO produktus. ES tuo tarpu GMO reguliuojama ypač griežtai - čia galioja atsargumo principas, pagal kurį net jei nėra mokslinio aiškumo dėl rizikos, kurią produktas gali kelti žmonių sveikatai arba aplinkai,  kai esama abejonių dėl galimo pavojingo poveikio, gali būti nurodyta sustabdyti šio produkto platinimą arba pašalinti jį iš rinkos", - sakė LR ŽŪR atstovė.

Ji teigė, kad Lietuvos žemdirbiai daugiausiai baiminasi, ar suvienodinus reikalavimus jie netaps žemesni, ar pasirašius TTIP į Europą neplūstels naudojant GMO užauginta amerikietiška produkcija, kurią užauginti lengviau, derliai didesni, todėl produktai pigesni, ar žemės ūkis nebus aukojamas vardan energetikos.

KTU doc. dr. Audronė Telešienė pristatė tyrimo „Lietuvos gyventojų požiūris į maisto saugą (bei GMO) ir maisto pasirinkimo kriterijus" rezultatus, kurie rodo, kad Lietuvos gyventojai išskirtinai daug dėmesio kreipia į maisto saugą ir itin nepasitiki GMO. Pasak mokslininkės, lietuvių 10-20 proc. rizikos suvokimas yra aukštesnis nei ES vidurkis.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius pabrėžė, kad ypač svarbu aiškiai paženklinti produktus, turinčius sudėtyje GMO, taip pat nurodyti šalį, iš kur jie atkeliauja

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius pristatė Lietuvos GMO kontrolės sistemą ir pabrėžė, kad daugiau negu pusė produktų įvežama iš kitų šalių. Be to, pranešėjas paminėjo pagrindines augalų modifikacijas, kurių iš viso yra: 30 - kukurūzų, 11 - rapsų, 8 - medvilnės, 8 - sojų, 1 - cukrinių runkelių, 1 - bulvių modifikacija. Anot Z. Stanevičiaus, ypač siekiama, kad vartotojams būtų pateikta aiški ir teisinga informacija, tai yra, produktai, kurių sudėtyje yra GMO, turi būti ženklinami specialiais žymenimis, produkto sudėtyje įrašyti genetiškai modifikuoti ingredientai, nurodyta, iš kur atkeliauja produktai.

KTU Europos instituto kartu su Europos Parlamento Informacijos biuru Lietuvoje surengtoje diskusijoje apžvelgta nemažai aspektų ir paminėta nevienareikšmių dalykų. Vis dėlto aišku tik viena, kad daug ką lemia vartotojų budrumas ir gamintojų bei pardavėjų atsakomybė.

MŪ inf