Basf A1 01 02 24 Basf 01 02 24 m1
Maistas
Maisto fiesta: nuo rinktinių sūrių iki bulvių sušio

Berlynas. Ko galima pavydėti Berlyno gyventojui nykų ir pilką sausį? Galimybės po vienu stogu rasti skaniausių kąsnelių iš viso pasaulio. Lietuviškos juodos duonos, olandiško sūrio ar strutienos kepsnio?

Sausio pabaigoje Berlyne vykusi paroda „Žalioji savaitė“ visada buvo ne tik žemės ūkio paroda ir politinių diskusijų vieta, bet ir absoliuti maisto ir gėrimų fiesta. Tiek Vokietija, tiek kitos šalys parodos dalyvės pamiršo kuklumą ir lankytojams siūlė tai, ką turi geriausio.

Lietuvos gamintojai kvietė ragauti sūrių, medaus, duonos, šakočių, grybukų, šaltalankių arbatos, linų sėmenų ir rapsų aliejų, midaus, gurmaniškų pagardų. Žinoma, čia užsukusių valgytojų lėkštėse garavo cepelinai.

Bioversija m7 2024 01 02

Toje pačioje salėje įsikūrę švedai, be elnienos mėsainių, tradicinių širdelės formos vaflių ir kitų skanumynų, siūlė natūraliai fermentuotos putojančios sulos. Pasak jos gamintojos Martinaʼos Peterson (Martinos Peterson), dalyvauti parodoje su šiuo gėrimu paskatino į Smolandą dažnai užsukantys vokiečių turistai.

Martina Peterson iš Švedijos siūlė ragauti putojančios beržų sulos

„Leidžiame beržo sulą pavasarį, 2–3 savaites, vėliau ją dukart fermentuojame. Antroji fermentacija vyksta jau butelyje. Galiausiai išeina sausas, prabangaus skonio nealkoholinis gėrimas“, – portalui manoūkis.lt pasakojo „Björksoda“ įkūrėja, pridurdama, kad gėrimo gamybos procesų mokėsi Latvijoje.

Dalis parodos dalyvių – šeimos įmonės iš įvairių pasaulio kampelių arba Vokietijoje tęsiantys savo kraštų tradicijas. Atrodo, maistas yra tai, kas leidžia išlaikyti tradicijas ir už tūkstančių kilometrų nuo gimtojo krašto.

Vos žengus žingsnį į vieną iš parodos salių, iškart nosį kuteno kavos aromatas – čia kvietė stabtelti puodeliui kavos iš Kolumbijos.

Vokietijoje kavinę turintis Christianʼas Andresʼas (Kristianas Andresas) pasakojo, kad būtent kolumbietišką kavą siūlyti Europoje jis ir norėjo dėl to, kad iš šios šalies – jo šaknys

„Mano senelis Arcesio Ordonezʼas (Arcezijas Ordonezas) buvo ūkininkas, augino kavamedžius, ekologiškas cukranendres, šiek tiek gyvulių. Dabar perku produktus būtent iš to regiono Pietų Kolumbijoje. Prieš 3 metus pats ėmiau skrudinti pupeles, kartą per metus vykstu į Kolumbiją susitikti su vietos ūkininkais, pats atsirenku ir perku iš jų kavos pupeles“, – pasakojo vyras.

Kuo išsiskiria ši kava? Pasak Ch. Andresʼo, Kolumbijoje arabikos kavos pupelės auga 2 500 m virš jūros lygio, jų gėrimas glotnus, salsvas, mažai rūgštus. Svarbi kavos pupelių rūšis, bet galiausiai viskas priklauso nuo vietos, kur kavamedžiai auga, jį auginusio ūkininko ir t. t.

Viiliojo kvapai ir spalvos: krokodilienos ar strutienos?

Keliaujant per sales akys raibo nuo skirtingų šalių mėsos ir sūrių, žuvies gaminių. Viena parodos salė dedikuota gatvės maistui – mėgstantieji greitąjį maistą galėjo rinktis nuo olandiškų tradicinių mažų blynelių, dešrainių, mėsainių iki itališkų arančinų (skrudintų ryžių kukulių) ar brizų (vokiško riestainio ir picos derinio).

Paroda traukia ne tik tuos, kurie nori parodyti ir parduoti, bet ir tuos, kurie nori atrasti. „Čia atvažiuoti jau tapo gražia tradicija, atvykome trečią kartą. Pasisemti idėjų, pažiūrėti, kaip atrodo Lietuva. Smagu ir savą muziką išgirsti, ir cepelinus kitoje šalyje užuosti. Smagu – gausu žmonių, emocijų.

Kadangi su kolegėmis dirbame ekologinės krypties darželyje, domimės šia tema, semiamės idėjų, ką dar parodyti vaikams. Ragaujame, tyrinėjame, žinoma, parsivežame prieskonių“, – pasakojo parodoje sutikta vilnietė Jolanta Mikalajūnienė.

„Žmonės čia ieško ypatingo maisto, ypatingų gėrimų – to, ko kasdien neragauja. Tai jie randa „Žaliojoje savaitėje“, – konstatavo gėrimais iš Kanados prekiaujanti Linda Gareis. Panašu, kad ji teisi, nes vargu ar kasdien europiečio lėkštėje garuoja krokodilienos troškinys ar strutienos kepsnys. 

„Žalioji savaitė“ draugiška visiems – mėgstantiems tradicinį maistą, propaguojantiems ekologiją ar besirenkantiems veganišką mitybą

Valgyt norisi, bet jokiu būdu ne gyvūninio maisto? „Žaliojoje savaitėje“ buvo pagalvota ir apie tai – Olandijos stende puikavosi ne viena alternatyva gyvūninės kilmės produktams, keliaujant per sales buvo galima rasti ir „No-Muhh-Bar“ su veganams tinkamais gaminiais.

Prie Brandeburgo vartų šįkart – ne ūkininkų protestai, o smalsuoliai, norintys pažiūrėti kaip Berlyno simbolis atrodo pagamintas iš šokolado

Ekologiškas, tvarus, draugiškas aplinkai – tokių užrašų buvo ne vienas. O štai Berlynas save pristatė kaip įvairų, atvirą ir kūrybišką miestą, tad jo erdvėje tilpo ir šokoladiniai Brandenburgo vartai, ir fermentuotos daržovės (kimčiai), ir raginimas gerti vandenį iš čiaupo.

O kartais ypatinga gali būti tai, kas tradiciška. Olandijos salėje vienas stendas viliojo įvairiausių spalvų sūriais. „Henri Willig“ sūrinėje dirbanti Margriet‘a Kos Schans (Magryt Kos Šans) portalui manoūkis.lt pasakojo, kad jų įmonė kasmet dalyvauja „Žaliojoje savaitėje“.

Margriet‘a Kos Schans kvietė pasimėgauti olandiškų sūrių įvairove

Sūrių gamyba – šeimos rankose. Pasak M. Kos Schans, sūrius prieš 30 metų gaminti pradėjo Henri‘s Willig‘as (Henris Viligas) su žmona, pernai jis jau išėjo į pensiją, tad dabar įmonė priklauso trims jo sūnums.

„Turime ne tik įvairiausių spalvų, bet ir įvairiausių skonių sūrių. Žaliasis pesto – kremiškas, su baziliku ir špinatais. Rožinis, raudonasis pesto – su džiovintais pomidorais. Turime net violetinį — su levandų aliejumi, jų sėklomis, šiek tiek vyšnių. Viskas yra natūralu. Vokiečiai mielai renkasi šiuos sūrius ir, reikia pasakyti, levandinis yra tikrai populiarus“, – pasakojo Margriet‘a Kos Schans.

Sūrių skonių, spalvų ir kvapų begalė buvo ne tik pas olandus: pieno ir mėsos produktai buvo tai, ką galėjai skanauti bene visur ir įvairiausių variacijų.

Rinktiniai Kampot pipirai iš Kambodžos

Ypatingai gali suskambėti ir įprasti produktai. Maisto mėgėjai aikčiojo prie puikių burbono vanilės ankščių ar dailiai subertų Kampot pipirų, mielai naudojamų ir aukščiausios prabos šefų.

O ką gali nustebinti bulvė? Patyrę valgytojai galėjo ragaudami pabandyti atspėti veislę, o Žemutinės Saksonijos žemė bandė įtikinti, kad toli gražu ne viskas iš bulvės ragauta: keptų bulvių salotos ir bulviniai vafliai įprasta? Tai paragaukite bulvių sušio!

Gal vietoj cepelino – bulvinis sušis?

Matyt, tuo „Žalioji savaitė“ ir žavi: viena vertus, kasmet čia sugrįžtantys lankytojai jau net žino, ko kurioje salėje gali įsigyti ir paskanauti, kita vertus, kasmet kažkas suskamba naujai, tad vaikščiodamas įsitikini, kad ūkininkų, maisto gamintojų fantazija gali būti beribė, o skonių paletė – itin plati.

Autorius: Asta Laukaitienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Su kokiu klaidingu stereotipu apie ūkininkus susiduriate dažniausiai?
Visos apklausos