Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Maistas
Lietuvos maisto pramonės atstovai tikisi deramo valdžios dėmesio Papildyta
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Vilnius. Lietuvos maisto pramonei atstovaujančios asociacijos (grūdų perdirbėjų ir prekybininkų, paukštininkystės, mėsos perdirbėjų, „Lietuvos maisto pramonė“, pienininkų „Pieno centras“) ir kelių šiam sektoriui priklausančių įmonių vadovai žemės ūkio ministrui išsakė siūlymus, kaip sustiprinti maisto pramonę.

Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorės Dalios Ruščiauskienės, aptartas vis dar su Europos Komisija derinamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas.

„Jį ruošiant, dalyvavome ir teikėme pastabas, tačiau dabar matome, kad atsižvelgta tik į dalį jų. Tai, kas ignoruota, turės neigiamą įtaką ne tik šalies maisto pramonei, bet ir vartotojams“, – sakė ji pridurdama, kad visa tai išsakė ministrui, anksčiau ir Vyriausybės vadovei, bet pažadų apie maisto pramonei naudingus pokyčius nesulaukė.

Bioversija 22 02 02

Susitikime maisto pramonės atstovai atkreipė ministro dėmesį ir į tai, kad iš 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai numatytų beveik 4 mlrd. Eur ES paramos žemės ūkio produktams perdirbti planuojama skirti tik 50 mln. eurų.  

AB „Kauno grūdai“ generalinio direktoriaus Andriaus Pranckevičiaus teigimu, planui trūksta aiškaus investicijų atsiperkamumo vertinimo, kaip yra kitose valstybėse, kurios aiškiai žino, kur ir kiek valstybei atsipirks kiekvienas investuotas euras.

***

Pasak D. Ruščiauskienės, plane neliko standartinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“. Atsirado nauja paskolų priemonė, kuriai skirta 10 mln. Eur visam 2023-2027 m. laikotarpiui. 

„Plano projekte esančios paramos priemonės praktiškai nepritaikytos pramonės įmonių investicijoms“, – portalui manoūkis.lt teigė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė.

Ji priminė, kad visam laikotarpiui žemės ūkio sektoriui skiriama apie 4 mlrd. Eur, o maisto pramonei – tik 50 mln., į kuriuos ji taip pat sunkiai gali pretenduoti, nes plane numatytos priemonės orientuotos išimtinai į labai mažas ar mažas įmones, taip pat kooperatyvus.

D. Ruščiauskienės teigimu, ankstesniuose laikotarpiuose pramonė turėjo savo finansinį krepšelį, į kurį galėjo pretenduoti tik pramonės įmonės. Paskutinius keletą metų atskiro krepšelio nebeliko, tad į tą mažą paramą gali pretenduoti tiek ūkininkai, tiek Žemės ūkio bendrovės, tiek kooperatyvai. Pagal atrankos kriterijus, pastarieji visada bus teikiamas prioritetas.

Ji sakė, kad Žemės ūkio ministerija ignoravo šiuos siūlymus: liko nepadidinta 50 mln. Eur bendra paramos suma; priemonėje „Investicijos į bioekonomikos verslus“ neišgryninta aukštos pridėtinės vertės produktų sąvoka ir kiek tai galės apimti įprastą gamybą; paramos intensyvumas didelės įmonėms paliktas 20 proc., nors prašyta suvienodinti visiems iki 50 procentų.

Parengta: pagal LGPPA pranešimą
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos