Briuselis. ES namų ūkiai maistui ir nealkoholiniams gėrimams 2019 m. išleido daugiau nei 956 mlrd. eurų (6,8 proc. ES BVP). Tai sudaro 13 proc. visų vartojimo išlaidų ir yra trečia pagal dydį namų ūkių išlaidų kategorija po būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, kurie sudarė 23,5 proc. namų ūkio ir transporto išlaidų (13,1 proc.), teigiama naujausiame Eurostato pranešime.

Daugiausia iš ES valstybių maistui ir nealkoholiniams gėrimams išleidžiama Rumunijoje. Šios šalies namų ūkiai išleido maždaug ketvirtadalį visų namų ūkių vartojimo išlaidų maistui ir nealkoholiniams gėrimams (26,0 proc.), po to eina namų ūkiai Lietuvoje (20,2 proc.) ir Estijoje (19,3 proc.).

Mažiausiai lėšų, Eurostato duomenimis, maistui ir nealkoholiniams gėrimams (mažesnė nei 10 proc. dalis) išleista trijose ES valstybėse narėse: Airijoje (8,6 proc.), Liuksemburge (8,9 proc.) ir Austrijoje (9,7 proc.).

2009–2019 m. laikotarpiu visų namų ūkių išlaidų maistui dalis sumažėjo arba išliko stabili daugumoje ES valstybių narių.

Didžiausias sumažėjimas užfiksuotas Lietuvoje (nuo 25,4 proc. visų namų ūkių išlaidų 2009 m. iki 20,2 proc. 2019 m., sumažėjimas 5,2 procentinio punkto (pp)), po mūsų šalies eina Malta (-3,5 pp) ir Lenkija (-3,0 pp).

Namų ūkių išlaidos maistui padidėjo septyniose ES valstybėse narėse. Didžiausias padidėjimas užfiksuotas Čekijoje (nuo 14,2 proc. 2009 m. iki 15,5 proc. 2019 m., +1,3 pp), po to eina Slovakija (+1,1 pp), Vengrija (+0,5 pp) ir Nyderlandai (+0,4 pp).

Eurostatas pateikia ir visą vartojimo išlaidų suvestinę. Žvelgiant į ES-27 namų ūkių išlaidų sudėtį pagal vartojimo paskirtį pagal pagrindines 10 COICOP kategorijų, remiantis dabartinių kainų skaičiais, beveik ketvirtadalis ES-27 namų ūkių išlaidų (23,5 proc. visų arba 12,3 proc. BVP) buvo skirta būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui.

Kita svarbi namų ūkio lėšų dalis, be jau minėtos maistui ir nealkoholiniams gėrimams, skirta transportui (13,1 proc. viso arba 6,9 proc. BVP).

Įvairios prekė ir paslaugos apėmė 11,2 proc. iš viso arba 5,9 proc. BVP. Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras, transportas bei maistas ir nealkoholiniai gėrimai sudaro beveik pusę visų namų ūkio išlaidų (49,6 proc.).

Įdomu tai, kad didžiausias išlaidas būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui patyrė namų ūkiai Suomijoje (28,8 proc.), Slovakijoje (28,4 proc.) ir Danijoje (27,9 proc.), o mažiausias – Maltoje (12,3 proc.), Lietuvoje (14,9 proc.) ir Kipre (15,6 proc.).

Ką parodo vartojimo išlaidos?

Suvartojimo išlaidos yra tai, ką žmonės, veikdami individualiai arba kartu, išleidžia prekėms ir paslaugoms, kad patenkintų savo poreikius ir norus. Ekonominė namų ūkio gerovė gali būti išreikšta jo galimybe įsigyti prekių ir paslaugų. Kuo daugiau galima suvartoti, tuo aukštesnis ekonominės gerovės lygis, nors jųdviejų santykis nėra tiesinis. Todėl vartojimo išlaidų matavimas gali būti būdas įvertinti ekonominę gerovę.

Vartojimo tyrimuose aiškinamasi, kaip ir kodėl visuomenė ir asmenys vartoja prekes ir paslaugas ir kaip tai veikia visuomenę bei žmonių santykius. Šiuolaikiniai tyrimai sutelkia dėmesį į prekių reikšmes ir vartojimo vaidmenį kuriant tapatybę.

Tradiciškai vartojimas buvo laikomas gana nesvarbiu, palyginti su gamyba, ir su juo susijusiais politiniais bei ekonominiais klausimais. Tačiau vystantis vartotojų visuomenei, didėjant vartotojų galiai rinkoje, augant rinkodarai, reklamai, rafinuotiems vartotojams, etiškam vartojimui ir kt., tai pripažįstama kaip pagrindinė šiuolaikinio gyvenimo dalis.

Nacionalinėse sąskaitose namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos yra didžiausias išlaidų požiūrio į BVP komponentas. Jo raida leidžia įvertinti namų ūkių pirkimus, atspindinčius darbo užmokesčio ir kitų pajamų pokyčius, taip pat užimtumo ir taupymo įpročius.

MŪ inf.