Vilnius. Viešojoje erdvėje kilus ažiotažui dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) sprendimo neleisti naudoti užrašo „Sviestas sviestuotas“ ant riešutų kremo produkcijos, diskusijos dėl to, kas turėtų būti leidžiama, o kas – ne, persikėlė ir į Seimą.

Šiandien diskusija buvo surengta parlamentiniame Kaimo reikalų komitete. Situaciją pristačiusi VMVT l.e.p. Maisto skyriaus vedėja Ona Bakasienė priminė, kad maisto produktų gamintojas MB „Sviestas sviestuotas“ buvo įpareigotas užtikrinti, kad informacija apie rinkai tiekiamus riešutų kremus atitiktų nustatytus reikalavimus.

Tai buvo padaryta remiantis dar 2017 m. priimtu Europos Teisingumo teismo (ETT) išaiškinimu, kad specifiniai terminai negali būti vartojami reklamuojant grynai augalinius produktus ir jais prekiaujant. Paprastai kalbant, sviestu, pienu ir pan. negali būti vadinami jokie kiti produktai, pagaminti ne iš sviesto ar pieno. Po sprendimo priėmimo buvo pereinamasis laikotarpis, kad gamintojai galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų.

O. Bakasienė akcentavo, kad tai liečia tik augalinės kilmės produktus, tad parlamentarų nuogąstavimai, kad ir bičių pienelį dabar teks vadinti kažkaip kitaip – nepagrįsti. Užrašas „Paukščių pienas“ saldainių pramonėje irgi galimas, nes gamyboje naudojamas ir pienas, ir sviestas.

Nors ETT tuomet pažymėjo, kad pavadinimas „pienas“ ir pavadinimai, kurie reiškia pieno produktus, negali būti teisėtai naudojami apibūdinant grynai augalinį produktą, gali būti ir kitaip, jei produktas būtų įtrauktas į specialų EK sprendimu patvirtintą išimčių sąrašą.

Toks sprendimas taikomas visai ES, tačiau dabar jau išstojusi iš ES Jungtinė Karalystė buvo į šį išimčių sąrašą įtraukusi per 20 produktų, tarp jų - ir su žemės riešutų kremais susijusius terminus „nut butters“, kaip antai „peanut butter“. Ir tokius terminus teisėtai naudojo ant savo gaminių.

Lietuva, stodama į ES, tokių terminų nepasiūlė, tad dabar mūsų šalyje išimtys nėra taikomos. Vis dėlto VMVT atstovė tikina, kad jie kartu su Žemės ūkio ministerija deda visas pastangas, kad ir mūsų šalyje toks išimčių sąrašas atsirastų. Prašoma, kad būtų leista naudoti tokius terminus kaip „obuolių sūris“, „slyvų sūris“, „aguonų pienas“, „žemės riešutų sviestas“ ir „kokosų pienas“. Tačiau sprendimų dar nėra, tad kol kas vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais.

Viešojoje erdvėje kylant diskusijoms, kaip kitos įmonės gali naudoti su pienu susijusius žodžius, O. Bakasienė teigė, kad vienintelis sektorius, kuris tai gali daryti be apribojimų ir yra pieno gamintojai. „Pieno pramonės įmonės tikrai toliau gali naudoti pavadinimus, prekės ženklus, kuriuose vartojami terminai, susiję su pienu“, – kalbėjo VMVT atstovė.

Tuo tarpu MB „Sviestas sviestuotas“ atstovė Dovilė Stonė kalbėdama priminė, kad reaguodama į 2017 m. ETT sprendimą įmonė pakoregavo etiketes, parašė, kad tai yra riešutų kremas. Ji kvietė aiškiai atskirti, kas yra produkto pavadinimas, o kas – prekės ženklas.

„Nereikia maišyti produkto pavadinimo su prekės ženklu. ETT sprendime kalbama apie produktų pavadinimus, o „Sviestas sviestuotas“ yra prekės ženklas ir dar – frazeologizmas. Prekės ženkle esantį frazeologizmo prasmę reiktų vertinti kaip žodžių junginio, o ne kaip atskiro žodžio“, - nenueiti lengviausiu keliu ir atsižvelgti į sudėtingesnį taikymą bei kontekstą kvietė D. Stonė.

O. Bakasienė primine, kad „Sviestas sviestuotas“ ir toliau gali būti naudojamas kaip įmonės pavadinimas, tačiau kaip prekės ženklas - ne, kol EK nepatvirtino išimčių sąrašo. Vis dėlto tikimasi, kad EK atsižvelgs į naujus Lietuvos argumentus ir šalis galės teisėtai naudoti tuos produktus. „Šiai dienai mūsų siekis – kad būtų papildytas EK sprendimas dėl galimų išimčių“, - sakė O. Bakasienė.

„Kol gausime EK atsakymą, viena iš išeičių įmonei – taikyti pereinamąjį laikotarpį, netaikant jokių sankcijų, nedraudžiant parduoti produktų“, - kaip vieną iš sprendimo galimybių įvardijo O. Bakasienė.

Tuo tarpu nuotoliniame posėdyje dalyvavęs Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas priminė, kad diskusijos vyksta ne tik dėl augalinės produkcijos vadinimo pieno terminais, bet ir mėsos.

„COPA-COGECA vyksta diskusija dėl maisto produktų ženklinimo. Tame tarpe – ir mėsos. Kadangi keičiasi vartotojų prioritetai, pereinama prie veganiškos, vegetariškos mitybos, daug pavadinimų paimama iš mėsos pramonės: pavyzdžiui, sojų mėsa ar morkų saliamis ir panašiai. Žemdirbiai sutaria, kad tokie dalykai negali būti naudojami, nes naudojamasi geru, sakykime, mėsos pramonės įdirbiu ir vardais“, - kalbėjo A. Baravykas, pridurdamas, kad nauji produktai ir turėtų būti vadinami naujais terminais.

Tiek jis, tiek Seimo nariai kalbėjo, kad šiandien kilusi diskusija sukasi ne tik apie vieną įmonę, o yra gerokai platesnė ir reiktų kalbėti bendrai apie tai, kur link judama su gyvulininkystės produktais ir kaip vartotojas turėtų juos atpažinti. 

Parlamentinio komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis priminė, kad be viso kito tai – ir lingvistinė problema, klausdamas, ar lietuvių kalbos frazeologizmus reiktų vertinti pagal EK reglamentus.

„Pirmiausia turėtume kalbėti apie nacionalinį dokumentą, kurį VMVT galėtų inicijuoti. Kol atsiras išimčių sąrašas toks, kokio mums reikia (ir jis galėtų būti platesnis nei penki klausimai), manau, šią problemą turėtume spręsti labai geranoriškai“, - kalbėjo V. Pranckietis.

Seimo narys Giedrius Surplys priminė, kad VMVT vis dėlto dirbo savo darbą. „Jie gina maisto saugumą. Jei gavo vartotojo skundą ir prieš akis turi tą EKK sprendimą, natūralu, kad jie priima tokį biurokratinį sprendimą, o ne kitokį“, - kalbėjo parlamentaras.

Prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“ 2014 metais sukūrė Milda Beržanskaitė ir Dovilė Stonė. Po VMVT sprendimo „Sviestas sviestuotas“ tvirtino, kad prekės ženklui iškilo reali grėsmė.

MŪ, VMVT inf.