Vilnius. Užkandžiai, papildyti baltymais ir skaidulomis, miltiniai mišiniai keksiukams, blynams ir pyragams, javainių batonėliai – tai tik keli produktai, kuriais virsta lietuviški grūdai ir ankštinės kultūros.

„Pastaraisiais metais grūdų derlius Lietuvoje būna apie 7 mln. t javų, rapsų ir ankštinių kultūrų. Tradiciškai apie 5 mln. t eksportuojama, kiti – lieka Lietuvoje ir tampa maisto produktais bei pašarais“, – situaciją apžvelgia Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė, atkreipdama dėmesį į tai, kad nemažai grūdų perdirbama mūsų šalyje.

Anksčiau tie maisto produktai dažniausiai būdavo tik kvietiniai miltai ir kruopos, bet dabar parduotuvių lentynose rikiuojasi labai platus gaminių asortimentas, tenkinantis įvairių pirkėjų skonį.

Kuriant jų receptus, gamybos technologijas, galvojama ne tik apie skonį ir sudėtį, bet ir apie poveikį aplinkai. Taip pat ieškoma būdų, kaip dirbti tvariau.

Pirkėjai pageidauja sveikesnių gaminių

„Prekybos tinklams daugiau tiekiame įvairių kruopų, avižinių dribsnių, tačiau pastebime, kad pirkėjai jau nori įdomesnių, įvairesnių produktų. Sakykime, jau ieškoma ne tik paprastų avižinių dribsnių, bet ir su priedais“, – kalba „Galinta ir partneriai“ generalinis direktorius Marijus Mazuch ir priduria, kad įmonė jau suka šia kryptimi.

Pirkėjų poreikius galima suskirstyti į kelias grupes: šalia tradicinių miltų, kruopų, dribsnių pageidaujama įvairių sveikesnių (su mažiau cukraus, be glitimo ir pan.), vegetarams tinkančių arba ekologiškų gaminių.

„Pastebime, kad vartotojai vis dažniau ieško sveikesnių alternatyvų, mažesnės „nuodėmės“ vertų produktų. Taip pat didėja veganams ir vegetarams tinkamų produktų asortimentas. Daugumoje rinkų auga užkandžių, pagamintų iš ankštinių kultūrų miltų, kurie natūraliai gausūs baltymų, pardavimai“, – sako UAB „Naujasis Nevėžis“ marketingo vadovė Emilija Nausėdienė.

Panašius pirkėjų norus pastebi ir „Kauno grūdai“ atstovai.

„Taip, tendencijos tokios, kad iš tiesų vartotojai ieško sveikatai palankesnių produktų su mažiau pridėtinio cukraus, sveikatai palankesnėmis aliejaus alternatyvomis ir pan.

Stengiamės atliepti šiuos pirkėjų norus. Pavyzdžiui, greitai paruošiamas košes siūlome ir be pieno baltymo, be konservantų, be skonio stipriklių. Gaminame ir mėsos pakaitalą – plant based augalinius mėsos skonio mišinius, kurių pagrindą sudaro kviečių baltymai ir kvietiniai miltai. Iš jų namuose lengva pasigaminti bet kokią mėsos alternatyvą (kukulius, kotletus ir kt.)“, –naujas mitybos tendencijas komentuoja „Kauno grūdai“ komunikacijos vadovė Aušra Petrauskė.

Gamintojų teigimu, vartotojai domisi ne tik naujais gaminiais, bet ir naujais skoniais, todėl ieškoma įdomesnių skonių konceptų, pavyzdžiui, saldūs maišomi su sūriais.

Miltų mišiniai pradedantiems ir skubantiems kulinarams

Kur kas didesnius reikalavimus nei anksčiau vartotojai kelia net tradiciniams miltams – ir čia aktualios sveikesnės mitybos tendencijos.

„Prieš dešimtmetį kone 99 proc. rinkos užėmė balti kvietiniai miltai, dabar jų dalis sumažėjo iki maždaug 80 proc., juos pakeitė speltų, visų grūdo dalių, ruginiai ir kitokie miltai“, –  rinkos pokyčius vertina „Malsena Plius“ generalinis direktorius Marius Dužinas.

Kaip vieną iš tai įrodančių teiginių jis mini įmonės iš Skandinavijos atsivežtą speltų idėją. Jie netruko išpopuliarėti, iš jų dabar gaminami ne tik miltai, bet ir manų kruopos, sėlenos, dribsniai, makaronai. 

Keičiasi ne tik vartotojų mitybos, bet ir maisto gaminimo įpročiai. Pasak pašnekovo, juos ypač pakoregavo pandemija.

„Nebuvo galima nueiti į kavines, restoranus, tad daugelis ėmė gaminti namuose. Įgūdžių ir patirties ne visiems užteko, tada ir pradėjo sparčiai populiarėti blynų, pyragų mišiniai, iš kurių gaminti gali net ir mažai patyrę kulinarai“, – prisimena M. Dužinas.

Šie miltų mišiniai neprarado savo nišos ir pandemijai pasibaigus, jie populiarūs tarp jaunų, skubančių žmonių.

***

Gaminiai iš lietuviškų grūdų pasiekia ne tik Lietuvos, Europos vartotojus, bet ir tokių egzotiškų šalių, kaip Surinamas, Vietnamas, Mauricijus pirkėjus. Kaip minėjo visi kalbinti pašnekovai – Lietuvos rinka gana nedidelė, tad 75–95 proc. gaminių eksportuojama į daugiau kaip pusšimtį pasaulio šalių.