Vilnius. Lietuviškas skilandis, žemaitiškas kastinis – lietuviški produktai, pripažinti ir Europos Sąjungoje, nes jiems suteikta garantuoto tradicinio gaminio nuoroda. Gamintojai skatinami registruoti ir daugiau panašių produktų, nes tai suteikia jiems išskirtinumo ir pranašumo rinkoje.

Šiuo metu Lietuva ES mastu yra įregistravusi 10 maisto produktų, turinčių saugomas nuorodas. Be jau paminėtųjų skilandžio ir kastinio, tai ir Seinų-Lazdijų krašto medus, lietuviškas varškės sūris, naminė „Daujėnų“ duona, sūriai „Liliputas“ ir „Džiugas“, šakotis ir kt. Kelių pavadinimų lietuviški spiritiniai gėrimai taip pat turi saugomą geografinę nuorodą.

Iš viso ES mastu registruota 15 pavadinimų lietuviški produktai, turintys saugomas nuorodas. Iš trijų Baltijos valstybių mes turime daugiausiai tokių produktų, tačiau mus gerokai lenkia Lenkija, registravusi net 38 tokius produktus.

Produktai su saugomomis nuorodomis žymimi specialiais ženklais, dėl to jie išsiskiria iš kitų, yra garantija dėl šių produktų kokybės. Dėl to toks išskirtinumas naudingas tiek vartotojams, tiek gamintojams.

Siekdama paskatinti Lietuvos gamintojus registruoti savo produktų pavadinimus su saugomomis ES nuorodomis, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) surengė nuotolinį seminarą tema „Lietuviškų produktų pripažinimas Europos Sąjungos lygiu: saugomos nuorodos“.

Pasak ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Sargiūnienės, ES galioja 4 tipų nuorodos: saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografinė nuoroda, geografinė nuoroda, garantuotas tradicinis gaminys. Yra sąrašas, kokių rūšių produktams gali būti suteiktos šios nuorodos.

ES lygiu apie saugomas nuorodas pradėta kalbėti nuo 1970 m., o Lietuvoje ši sistema įgyvendinama nuo 2003 m. Pasak J. Sargiūnienės, tai padeda gamintojams informuoti vartotojus apie kokybiškus produktus.

Nuo 2024 m. gegužės 13 d. įsigaliojo atnaujintas reglamentas dėl saugomų nuorodų – nustatyta bendra ES registravimo ir apsaugos sistema.

Ką daryti, norint įregistruoti produktą su saugoma nuoroda? Valstybė narė turi pateikti paraišką dėl konkretaus produkto, prieš tai valstybė turi gauti paraišką iš gamintojų ar jų grupės. Lietuvoje šias paraiškas nagrinėja ŽŪM, kuri vėliau teikia paraišką ES lygiu. Kaip pastebėjo J. Sargiūnienė, seniau ES lygiu procesas užtrukdavo net iki 4 metų. Dabar, įsigaliojus naujam, aiškesniam reglamentui, tikimasi, kad procesai sutrumpės bent iki 2 metų.

Siekiant įregistruoti produktą su saugoma nuoroda, reikia pateikti produkto specifikaciją, kurioje atsispindėtų įrodymai, kad jis kilęs iš apibrėžtos geografinės vietovės, reikia apibudinti gamybos metodą ir pan.

Saugomų nuorodų produktai ES yra papildomai kontroliuojami, taip užtikrinant jų specifikacijas ir tinkamą vartotojų informavimą. Lietuvoje tai atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Galima parduoti dukart brangiau

Kaip teigė J. Sargiūnienė, saugomų nuorodų vertė yra ta, kad taip informuojami vartotojai apie produktų ypatingumą, o gamintojai gali teisiškai apsaugoti savo produktus.

Be to, tokių produktų dažniausiai būna didesnė pridėtinė vertė ir kaina. Kaip rodo ES tyrimų duomenys, produkto su saugoma geografine nuoroda kaina yra 2,11 karto didesnė už tokį pat, bet neturintį šio statuso. „Geografinės nuorodos yra kaip skiriamieji ženklai produktams, už kurios vartotojai pasirengę mokėti daugiau“, – sakė J. Sargiūnienė.

Per 10 metų produktų pavadinimų su saugoma geografine nuoroda ES padidėjo 27 proc., o su nuoroda garantuotas tradicinis gaminys – padvigubėjo, tačiau tokie produktai vis dar sudaro tik 2 proc., visų produktų pavadinimų. Taigi, erdvės naujiems produktams gauti tokį statusą ir taip pagerinti pozicijas rinkoje dar daug.

Dabar ES registruota 3700 pavadinimų produktų su saugomomis nuorodomis. Vynai užima didžiausią dalį šių produktų. O maisto produktai sudaro apie 49 proc.

Italijoje registruota daugiausiai – 888 produktai su saugomomis nuorodomis, Prancūzijoje – 767, Ispanijoje – 382.

„Aktyviausios pietinės Europos šalys, o kuo toliau į šiaurę – tuo mažiau produktų. Tikimės, kad ilgainiui vaizdas pasikeis. Mes, lietuviai, šia prasme nesame labai atsilikę, pas mus registruota daugiau produktų su saugomomis nuorodomis negu, pavyzdžiui, Danijoje, Airijoje ar Suomijoje, bet norime paskatinti daugiau gamintojų siekti tokio pripažinimo, nes tai suteikia išskirtinumą rinkoje“, – sakė J. Sargiūnienė.

Kaip rodo ES statistika, 2023 m. tokių produktų pardavimų vertė išaugo iki 80 mlrd. eurų.

Patys gamintojai gali pateikti informaciją

Visus produktus, kuriems suteiktos saugomos nuorodas, galima rasti ES registre eAmbrosia, už kurį atsakinga Europos Komisija, o kitame registre, už kurį atsakinga ES Intelektinės nuosavybės tarnyba, – GIview galima rasti ne tik europietiškus, bet ir kitose šalyse, su kuriomis ES pasirašiusi dvišalius susitarimus, saugomus produktus, jų išsamius aprašymus.

ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kokybės skyriaus patarėjo Rolando Valatkevičiaus teigimu, GIview suteikia gilesnės informacijos apie ES saugomas nuorodas ir kiekvieno jomis pažymėto produktų unikalumą.

Šiame registre gamintojai patys prisijungę gali pateikti išsamesnę informaciją apie savo produktus, įkelti nuotraukų, žemėlapius, produktų aprašymus, pabrėžti sąsają su kilmės vieta, tvarumo aspektus ir taip geriau apibudinti produktus. Taip galima populiarinti savo produktus ir atskleisti jų unikalumą.

ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kokybės skyriaus patarėja Aurika Banienė priminė, kad parama produktams su saugomomis nuorodomis, ekologinės gamybos ir nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus atitinkantiems produktams sertifikuoti teikiama nuo 2007 m.

Šiems tikslams 2022 m. buvo skirta 200 tūkst. eurų, 2023 ir 2024 m. – po 300 tūkst. eurų.