Kopenhaga / Londonas. Vertikalūs ūkiai paprastai statomi netoli miestų, kad visus metus galėtų aprūpinti gyventojus vietine produkcija. Tokio tipo statiniai populiarėja JAV, Azijoje, tačiau sunkiai konkuruoja su lauko gamyba.

Pramoniniame rajone, esančiame 20 km nuo Kopenhagos, kyla neįprastas daugiaaukštis statinys – didžiausias ir efektyviausias vertikalusis ūkis Europoje. Danijos startuolis „Nordic Harvest“ užsimojo pastatyti dangoraižį su šiltnamiais, o reikalingomis technologijomis, tam tarpe robotais, programine, apšvietimo įranga, aprūpina Taivano specialistų kompanija „YesHealth Group“.

Planuojama, jog pirmasis skyrius bus paruoštas po 6 mėnesių, o visiškai projektas bus baigtas iki 2021 m. pabaigos. Keturiolikos aukštų pastate ketinama auginti 20 skirtingų salotų bei žolelių rūšių: mėtų, bazilikų, gražgarsčių, špinatų ir kt. 0,7 ha plote per dieną planuojama gauti iki 3 tonų produkcijos, rašo portalas „Agrarheute“.

Kompanija „Nordic Harvest“ nėra vienintelė Europos įmonė, skatinanti vertikalų ūkininkavimą. Prieš metus Miunchene (Vokietija) įsikūręs startuolis Kuveite pastatę ūkį, kurio bendras plotas – 3 400 kvadratinių metų. Didesni tokio tipo statiniai vis labiau populiarėja Azijoje ir JAV, tačiau sunkiai skinasi kelią Europoje.

Londono (Jungtinė Karalystė) bendrovė „Growing Underground“ priėmė netradicinį sprendimą ir vertikalųjį ūkį įrengė po žeme – buvusioje slėptuvėje nuo bombardavimo atakų. 1939–1942 m. pastatytuose tuneliuose, kur kadaise galėdavo slėptis apie 8 tūkst. žmonių, šiandien auga daržovės ir žolelės: brokoliai, kalendros, pankoliai, žirniai, saulėgrąžos, ridikėliai, garstyčios.

Lankytojai, norintys pasiekti šiltnamius, privalo leisti po žemė į 30,5 gylį, kur įrengti du lygiagretūs 800 m ilgio tuneliai. Jie apšviesti rausva LED šviesa, o 20 aptarnaujančių darbuotojų vilki baltus laboratorinius drabužius, dėvi plaukų tinklelius ir veido kaukes. Norint apsisaugoti nuo ligų ir kenkėjų, ūkyje po žeme sudaryta aplinka, kuri primena sterilias chirurginės operacinės sąlygas. 

Visiškai kontroliuojamose sąlygose dingsta priklausomybė nuo išorinių klimato užgaidų, galima užtikrinti labai didelį derlių, išvengti pesticidų naudojimo. Pavyzdžiui, Londono požeminiame ūkyje per metus žirnių derlius renkamas 62 kartus, kai lauko sąlygomis ūkininkams pavyksta tai padaryti 3 kartus.

Bene vienintelis minusas – produktų kainos, kurios būna palyginti aukštos dėl didelių kapitalo investicijų, energijos sąnaudų, inovatyvių technologijų poveikio. JAV pavyzdžiai rodo, jog gausus derlingumas nepadengia milžiniškų išlaidų, vertikaliems ūkiams sunku konkuruoti rinkoje dėl nepakankamo vartotojų, kurie sutiktų pereiti nuo lauko produktų prie žymiai brangesnės, patalpose gautos produkcijos, skaičiaus. 

MŪ inf.