Vilnius. Veterinarijos specialistai primena, kad nors afrikinis kiaulių maras (AKM) labiau gyvybingas tampa šiltuoju periodu, nukrypimai nuo įprastinės rutinos bet kurį mėnesį gali kainuoti ir kainuoja labai brangiai

Šiemet pirmąja AKM auka tapo Molėtų r. komercinis kiaulių ūkis, laikęs 8,5 tūkst. gyvulių. Ir tai nutiko jau balandžio viduryje. Šį atvejį kartu su kitais specialistais ir mokslininkais tyręs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Vilniaus departamento patarėjas Skirmantas Miškinis sako, kad net ir laikantis biosaugos reikalavimų, nutinka taip, kad, atsiradus nors ir menkai spragai, virusas gauna galimybę patekti į ūkį.

VMVT atstovas pabrėžia, kad jei virusas yra teritorijoje, kiekvienas kiaulių laikytojas privalo žinoti, kad jo ūkis – potencialus grobis. Jo teigimu, visur akcentuojamą biosaugą galima laikyti susidedančią tarsi iš dviejų dalių.

Visų pirmą – „kietoji“ biosauga: dezinfekciniai įrenginiai, durys, tvoros, įvairios užkardos, sutvarkytos buitinės patalpos – visi nepatogumai, kuriuos virusas turėtų įveikti. Tokios priemonės reikalauja investicijų ir turi egzistuoti fiziškai. Vis dėlto, anot S. Miškinio, tai yra lengviausiai įgyvendinama dalis.

„Daug svarbiau yra „minkštoji“ biosauga. Ta, kuri yra mūsų galvoje. Jeigu mes kažką padarome nepagalvoję arba neįvertinę, tuomet niekas nepadės: jokios sienos, jokios užkardos, jokie fiziniai barjerai - tikrai tas virusas pateks į kiaulių laikymo vietas. Jis perėjo per sienas, per jūras, per laivus, per ugnį ir per vandenį. Tai supraskime, kad fiziniai dalykai yra tiktai tam, kad užtikrintai pradėtų veikti ta „minkštoji“ biosauga. Yra lengva persiauti batus, bet kiekvieną kartą su tais batais reikia įsistoti į vonelę su dezinfekciniu skysčiu, kiekvieną kartą nusiplauti rankas.. Atrodytų, įeidamas nusiploviau, grįžau, antrą kartą einant man nereikia praustis – nieko panašaus. Turi įprasti daryti tuos rutininius darbus kiekvieną kartą ir daryti juos labai tinkamai“, - suvokimo, ką ir kodėl darai, svarbą pabrėžia S. Miškinis.

Visiems kiaulių laikytojams jis primena ir lotynišką posakį, kad kartojimas - mokslų motina. Būtina įsisąmoninti, kad nėra taip, kaip buvo tėvų ar senelių laikais, liga šalia ir viskas pasikeitė. Tad prieš kiekvieną veiksmą reikia pagalvoti, ar tai nepakenks gyvuliams, ar neatneš nuostolių.

„Jei negebu, nenoriu ir neturiu galimybių, tai nereikia kankintis ir vien dėl sportinio intereso auginti kiaulę. Yra kitų, daug įdomesnių, saugesnių šiai dienai veiklų. O su kiaulėmis kiekvieną kartą reikia labai gerai pagalvoti, viską prisiminti, išmokti, kas dar nemoka, ir daryti tai kiekvieną dieną. Negali gali būti jokių išimčių. Dabar aš skubu, gal nieko neatsitiks - jau vien toks požiūris yra minkštosios biosaugos pažeidimas“ , - sako S. Miškinis, ragindamas akylais būti ir veterinarijos gydytojus.

Kiekvienas, net ir netipinis simptomas turėtų būti vertinamas atidžiai, prisimenant, kad aplink cirkuliuoja afrikinis kiaulių maras

Plačiau apie tai – žurnale „VETinfo“.

MŪ inf.