Basf 2024 04 09 A1 Basf 2024 04 09 m1
Veterinarija
Veterinarijos gydytojas neįsivaizduoja šiuolaikinio gydymo be tyrimų Laikas jauniems

Kaunas. Jaunosios kartos veterinarijos gydytojas Daumantas Jatautas savo profesiją susiejo su stambiųjų gyvūnų gydymu. Veiklos gyvulininkystės ūkiuose – per akis.

D. Jatautas žinių ir patirties mokyklą praėjo LSMU Veterinarijos akademijoje. Rezidentūros studijas tęsė Stambiųjų gyvūnų klinikoje (rezidentūros vadovas prof. Ramūnas Antanaitis), stažavosi ir užsienio klinikose. Po kurio laiko tapo Respublikinio veterinarijos aprūpinimo centro farmacijos vadovu, vėliau čia sukūrė ir klinikinį skyrių.

Pasak D. Jatauto, gyvulių sveikatingumo problemų yra ne tik pieno ūkiuose – jų daugėja ir mėsinių galvijų bandose, nes šis sektorius plečiasi. Tačiau ligos galvijų ūkiuose tos pačios, tik skirtingas jų pasireiškimo mastas. Mažėja mastito atvejų, nes ne tik bendrovės, bet ir šeimos ūkiai pradėjo skirti daugiau dėmesio šėrimui. Dabar, veterinarijos gydytojo teigimu, jei ūkyje atliekama profilaktika, vykdomas monitoringas, ligos greitai ir efektyviai suvaldomos.

Bioversija m7 2024 03 29

Be patogenų sukeltų ligų, ūkiuose vyrauja medžiagų apykaitos ligos. „Produktyviose bandose nuolat kovosime su acidoze ar ketoze. Tai lemia ir genetika, ir produktyvumas, ir šėrimo intensyvumas – šiuo atveju visada vaikščiosime plona linija. Bet įmanoma ir šias ligas suvaldyti: vykdydami monitoringą jas pastebime anksti. Greita raciono korekcija, profilaktikos priemonių įterpimas problemą padeda suvaldyti ir skaudžių pasekmių galima išvengti“, – sako Daumantas.

Reikia ne tik gebėti gydyti, bet ir žinoti, kur nukreipti ūkininką

Su gydytojų komanda Daumantas nuolat važiuoja į Lietuvos ūkius, tad mato įvairių situacijų. Jis akcentuoja, kaip svarbu atlikti klinikinius tyrimus, naudotis greitaisiais testais ar laboratoriniais tyrimais – tai leidžia teisingai nustatyti diagnozę ir paskirti gydymą.

Kai nesilaikant reikalavimų skiriami antibiotikai, kalbama ne tik apie antibiotikų atsparumą, bet ir gydymo efektyvumą. Teko susidurti, kuomet dehelmentizacijai buvo paskirtas žmonių antimikrobimis preparatas profilaktiškai, net ir neatlikus koprologinių tyrimų.

„Rizikuoju nukreipti ugnį į save, bet dar pasitaiko atvejų, kai nediferencijuojamos virusinės, bakterinės ar medžiagų apykaitos ligos, vis dar nediagnozuojama ar nepripažįstama šliužo dislokacija. O ką duoda savalaikis ligos nustatymas? Išvengiame netikslingo antibiotikų skyrimo, ūkininko išlaidų vaistams. Savalaikė tiksli diagnozė leidžia priimti sprendimą: operuoti, gydyti gyvulį ar brokuoti. Aišku, situacija keičiasi, bet per lėtai“, – sako Daumantas.

Jis tvirtina, kad nebūtina vienam veterinarijos gydytojui mokėti gydyti visų ligų – svarbiausia teisingai diagnozuoti ir žinoti, kur nukreipti ūkininką.

Bet blogiausia, kad gydymą pradeda skirti visi, susiję su gyvulininkyste. Tada, anot pašnekovo, ir tenka taisyti gydymo klaidas. „Ūkininkui sunku atsirinkti informaciją. Jam reikia išmanyti labai daug dalykų, daug dirbti, o kai nuolat peršama informacija iš įvairių sričių – nuo veterinarinės farmacijos iki žemės ūkio technikos ar agronomijos – ją suvaldyti sunku“, – dalijasi patirtimi D. Jatautas. 

Visos tokios aplinkybės, nesėkmingi gydymo atvejai ir kelia ūkininkų nepasitikėjimą veterinarais. „Bet tikrai yra labai gerų, patyrusių veterinarijos specialistų, prieš kuriuos lenkiu galvą. Tiek metų dirbti tokį darbą yra iššūkis – jis reikalauja daug žinių, energijos, fizinių jėgų, pasišventimo“, – sako jaunas veterinarijos gydytojas.

Ar jauni veterinarai sulaukia vis daugiau ūkininkų pasitikėjimo? Daumantas prisimena, kai ir pačiam reikėjo užsitarnauti pasitikėjimą – efektyvus gydymas tai geriausiai atliko.

„Tai nuolatinis procesas. Geram veterinarijos gydytojui išugdyti reikia laiko ir pastangų, o jaunimas nelabai linkęs rinktis darbo su stambiaisiais gyvūnais. Vykdydamas jaunų veterinarų atrankas pastebiu, kad kartais nori tik greitai uždirbti, o žinių ir pasišventimo profesijai pasigendu. Jo reikia, nes mūsų darbas – tai ne biure sėdėti. Teikiame ir skubią pagalbą, tenka dirbti savaitgaliais, per šventes“, – teigia D. Jatautas. 

Svarbiausia – ankstyva ir tiksli diagnozė

Tikrai būna atvejų, kai ūkininkai savo gyvulius gydo patys. Daumanto manymu, kartais savigyda pasiteisina, kartais ūkininkai tik galvoja, kad pasiteisina. Blogiau, kai jie tai skleidžia kaip gerąją patirtį kitiems gyvulių augintojams.

„Tarkime, viduriavimą gali sukelti aibė skirtingų priežasčių, tad ir jo gydymai skiriasi – kas suveikė vienam, kitam gali visiškai nepasiteisinti. O diferencinė diagnostika, kuri labai svarbi, šiandien nesunkiai prieinama. Express testai ištiria dažniausius sukėlėjus. Palyginus kainos ir naudos santykį – juos naudoti apsimoka. Prieš produkcijos praradimus ir patiriamas išlaidas medikamentams testų savikaina atrodo juokinga“, – aiškina Daumantas ir priduria, kad tai išbandę ūkininkai patys įsitikina, kokia svarbi ankstyva ir tiksli diagnostika.

Dažnai specialistas sulaukia ūkininkų skambučių su klausimu, ar nevažiuos pro šalį. Vienas iš Daumanto klausimų tuomet – kiek laiko ir kuo buvo gydytas gyvūnas?

Jis nuolat bando ūkininkams paaiškinti ir skaičiais įrodyti, kad vienos prarastos produktyvios karvės kaina gali padengti profilaktinę visos bandos priežiūrą vienus metus. Banda būtų sveikesnė, produktyvesnė, būtų geresni reprodukcijos rezultatai.

„Kai kurie ūkininkai daro tai jau dabar. Žinoma, visada dalis žmonių netikės veterinarija ar veterinarais. Bet mūsų pareiga pasakyti, kaip galima daryti geriau, o jų reikalas spręsti“, – sako D. Jatautas.

Kada rinkoje neliks nelegalių vaistų?

Statistika rodo, kad ūkiuose antibiotikų naudojimas mažėja. Daumantas tiki, kad tuose, kuriuose nuolat dirba veterinarijos gydytojai, tikrai mažėja, nes jie nebūna indikuoti neteisingai, nebūna dozavimo klaidų, atliekami profilaktikos darbai.

D. Jatauto akimis, didžiausia problema – rinkoje vis dar prieinami neregistruoti vaistai, kurie platinami nesilaikant reikalavimų. VMVT, jo įsitikinimu, mato problemą pas didmenininkus, bet tai nėra tik jų problema.

„Tikrai nežinome, kiek dar cirkuliuoja neapskaitytų vaistų (o kad jų yra, tai faktas) ir sunku pasakyti, kiek iš tiesų, o ne popieriuje, jų naudojimas sumažėjo, – D. Jatautas nelinkęs itin tikėti gerėjančia situacija. – Reikia ūkininkų sąmoningumo, gydytojų savišvietos. Jeigu jie atliktų diferencines diagnozes, antibiotikų naudojimas automatiškai mažėtų.“

Jam norėtųsi daugiau diskusijų su VMVT dėl vienų ar kitų sprendimų, kurie padėtų suvaldyti nelegalių vaistų judėjimą ūkiuose, nes „juk ne tvarkingai surašyti žurnalai yra svarbiausia“.

„Veterinarijos farmacijos įstatymas, mano požiūriu, daugiau įtakos turės gerosios distribucijos praktikai – čia matyčiau galimus pokyčius. Bet nemanau, kad išspręs nelegalių vaistų problemą. Dėmesys nukreiptas į didmenininkus, bet juk problema – ne tik iš jų pusės. Jeigu tai žinome mes, manau, žino ir kontroliuojančios institucijos, bet viskas vyksta gerokai per ilgai“, – nuomonę išsako veterinarijos gydytojas. 

Jis neabejoja, kad darbą palengvintų ir nelegalių vaistų rinką apvalytų Veterinarinių vaistų apskaitos informacinė sistema, bet ji vis dar veikia su trikdžiais. „Kita vertus, tie, kurie jais prekiauja turguose, gali tik padidinti pardavimus. Tad ūkininkų sąmoningumas nepirkti tokių vaistų irgi svarbus“, – pabrėžia D. Jatautas.

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos