Amsterdamas. Nedidelei daliai melžiamų karvių pasireiškia veršiavimosi problemos, todėl ūkininkams naudinga žinoti, kurios patelės yra linkusios į distokiją. Nyderlandų mokslininkai kuria sistemą, kuri padės įžvelgti potencialias grėsmes iki sėklinimo.

Galvijų auginimas glaudžiai susijęs su duomenų kaupimu. Veisimo įmonės tiekia bulių spermą ir registruoja informaciją apie palikuonių vertę. Duomenys apie karvių primilžį ir daugelį kitų rodiklių saugomi didžiulėje bazėje kartu su visų gyvulių genetine informacija. Tai leidžia įmonėms priskirti gyvuliams „numatomą veislinę vertę“ ir rasti pačius geriausius variantus veisimui.

Vienas iš svarbiausių galvijininkystės aspektų yra veršiavimasis. Daugiau kaip 3 proc. melžiamų karvių pasireiškia įvairaus sunkumo komplikacijos, dėl kurių būtinas žmogaus įsikišimas, pavyzdžiui, tenka ištraukti veršelį arba atlikti cezario pjūvio operaciją. Yra modelių, leidžiančių numatyti distokijų riziką, tačiau jie paremti duomenimis, gautais po apvaisinimo. 

Naudodami didžiulį Nyderlandų galvijų auginimo įmonės CRV duomenų rinkinį, Groningeno universiteto skaitmeninių technologijų inžinieriai pasitelkė dirbtinį intelektą, kad sukurtų modelį, kuris teoriškai turėtų sumažinti karvių bandoje distokijų atvejų skaičių per pusę. Pirmieji rezultatai pristatyti leidinyje „Preventive Veterinary Medicine“.

Pasak autorių, sistema gali padėti ūkininkams ir veisimo įmonėms įvertinti konkretaus poravimo riziką prieš sėklinimą. O tai reiškia, jog atsiranda galimybė eliminuoti veršiavimosi komplikacijų tikimybę pradinėje veisimo stadijoje iki apsivaisinimo.