Ramina kailinius žvėrelius auginančius ūkius ir visuomenę
2020-11-12

Vilnius. Danijoje įsakius sunaikinti visas šalies ūkiuose auginamas audines, nerimas tarp šių žvėrelių augintojų kilo ir Lietuvoje. Žemės ūkio ministerija, kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos taryba (VMVT), atidžiai stebi situaciją ir neplanuoja imtis jokių drastiškų veiksmų naikinant kailinių žvėrelių ūkius.

Anot žemės ūkio viceministro Egidijaus Viskonto, situacija nuolat stebima ir šiuo metu nėra jokių prielaidų imtis tokių sprendimų, kokių ėmėsi Danija.

„Kalbamės su kailinių gyvūnų augintojais, stebime situaciją ir darome viską, kad virusas nepatektų į ūkius, o gyvūnai bei darbo vietos juose būtų išsaugoti. Svarbu prisiminti, kad biosaugos ir asmens higienos priemonių laikymasis ūkiuose yra privalomas ir besąlyginis“, - teigia žemės ūkio viceministras.

Šių reikalavimų, pasak Šiaurės Lietuvos švelniakailių žvėrelių augintojų asociacijos prezidento Andriaus Ciškevičiaus, ūkiai laikėsi nuo pačios pandemijos pradžios, tačiau, neslepia jis, nerimas tarp kailinių žvėrelių augintojų po drastiško Danijos sprendimo akivaizdus.

„Po Danijos sprendimo ūkininkai nerimauja, kas laukia sektoriaus – ar bus išsaugotos darbo vietos, verslai, žvėreliai. Ūkiuose žmonės dirba su kaukėmis, nuolat vyksta dezinfekcija, matuojamos darbuotojų temperatūros, lankytojai neįleidžiami, tad tikrai turime visas sąlygas saugiai auginti kailinius žvėrelius. Kiek žinome, Danijai išėjus iš žaidimo, Kinijoje atsirado didelis kailių poreikis, kyla ir supirkimo kainos, tad tai - papildoma galimybė mūsų ūkininkams stiprėti ir plėstis“, - teigia  Šiaurės Lietuvos švelniakailių žvėrelių augintojų prezidentas.

VMVT pranešime teigiama, kad tokių drastiškų priemonių, kaip imti masiškai gaišinti šiuos žvėrelius Lietuvoje, šiuo metu neplanuojama. Kol kas nėra gautas nė vienas pranešimas apie COVID-19 liga užsikrėtusius audinių ūkių darbuotojus arba apie padidėjusį audinių sergamumą ir gaišimus.

Ūkiuose dirbantys darbuotojai, kur tai yra įmanoma, privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines veido kaukes arba respiratorius ir mūvėti pirštines, dezinfekuoti darbo aplinkos inventorių. Darbuotojui pasireiškus COVID-19 ligos simptomams, jam draudžiama dirbti ūkyje.

Siekiant išvengti galimos ekstremalios situacijos, taikomos įvairios prevencinės priemonės. Pavyzdžiui, laikinai uždrausta į Lietuvą įvežti audines iš šalių, kurių kailinių žvėrelių ūkiuose nustatyti COVID-19 židiniai. Šis sprendimas buvo būtinas, po to, kai kailinių žvėrelių ūkiuose pasireiškusią COVID-19 viruso mutaciją patvirtino ne tik Danija, bet apie nustatomus atvejus pranešė ir kitos šalys – Ispanija, Olandija, Švedija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Regioniniuose VMVT padaliniuose dirbantys specialistai nuolat stebi informacines sistemas, kuriose pranešama apie į Lietuvą įvežamus gyvūnus, kad prireikus nedelsiant būtų imamasi pačių griežčiausių priemonių – taikyti draudimą įvežti gyvūnus.

VMVT duomenimis, nei viename ūkyje nėra pastebėta jokių užkrečiamosios ligos pasireiškimo požymių, taip pat neturima duomenų ir apie COVID-19 užsikrėtusius darbuotojus kailinių žvėrelių ūkiuose. Tačiau pastebėję, kad audinių ūkyje gyvūnams pasireiškė karščiavimas, kvėpavimo ir virškinimo organų pažeidimo požymiai ar padidėjo gyvūnų gaištamumas, arba turėdami informacijos, kad ūkio darbuotojui, prižiūrinčiam gyvūnus, yra nustatyta COVID-19 infekcija, audinių laikytojai nedelsdami privalo apie tai informuoti VMVT.

Kilus įtarimams dėl kailinių gyvūnų ūkiuose galimų ligos protrūkių, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas yra pasirengęs per dieną atlikti  50 mėginių iš gyvūnų organų ar kūno audinių ir 100 mėginių iš tepinėlių tyrimų SARS-CoV-2 viruso nustatymui.

VMVT teigimu, jau yra kreiptasi ir į Žemės ūkio ministeriją dėl finansavimo mechanizmo ir lėšų numatymo, jeigu kuriame nors kailinių gyvūnų ūkyje šalyje būtų nustatytas koronaviruso židinys.

Dėl informacijos keitimosi apie kailinių žvėrelių ūkiuose dirbantiems žmonėms nustatytus COVID-19 ligos atvejus VMVT kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Nuolat keičiamasi informacija ir su kitomis ES valstybėmis narėmis apie jose taikomas priemones.

VMVT tikina, kad kailinių žvėrelių ūkiuose situacija yra kontroliuojama ir daroma viskas, kad virusas į fermas nepatektų, o gyvūnai ir žmonių darbo vietos būtų išsaugotos.

Blogiausio scenarijaus atveju – nustačius bent vieną teigiamą koronaviruso atvejį kailinių žvėrelių ūkyje laikomoms audinėms, tokiam ūkiui būtų taikomi ribojimai ir būtų priimtas sprendimas naikinti užkrėstuose narvuose laikomus gyvūnus.

Taip pat būtų atrenkami papildomi mėginiai siekiant nustatyti ligos išplitimą. Iš tiesiogiai koronaviruso ligos paveikto ūkio būtų draudžiamas bet koks gyvūnų, pašarų ar kitų medžiagų judėjimas. Taip pat, gavus informacijos apie šios ligos įtarimą, ūkiui nedelsiant būtų taikomi apribojimai, iki būtų gauti tyrimų atsakymai.

Šių metų spalio 1 d. duomenimis, Lietuvoje 71 augintojas 100 ūkių laikė apie 2 mln. audinių. Vien kanadinių audinių sektoriuje dirba apie 1 500 žmonių, o jį aptarnaujančių gali būti dar tiek pat.

MŪ, ŽŪM, VMVT inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokius naujos valdžios sprendimus prognozuojate žemės ūkio srityje?
Orai