Rudamina. Plintant didelio patogeniškumo paukščių gripo virusui, tiek žemės ūkio ministras Andrius Palionis, tiek Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika ragina ypatingą dėmesį skirti biologinei saugai.

Ketvirtadienį ministras ir VMVT vadovas lankėsi „Vilniaus paukštyne” ir stručių fermoje Rudaminoje ir domėjosi, kaip paukštininkystės ūkiuose laikomasi biologinės saugos reikalavimų.

Pasak „KG Group“, kuriai priklauso „Vilniaus paukštynas“ ir „Kaišiadorių paukštynas“, paukštininkystės vadovo Dariaus Gudačiausko, dideli komerciniai paukštininkystės ūkiai aktyviai taiko įvairias biosaugos priemones, tačiau, norint išvengti paukščių gripo, būtina naudoti ir papildomas, mat didelių paukštynų teritorijose rūpestį kelia užkratą galintys platinti laukiniai ir vandens paukščiai. Norint to išvengti, reiktų įsigyti paukščių atbaidymo patrankas bei didelių plotų dezinfekavimo mašinas – šios priemonės paprastai nėra taikomos.

Dar vienas, anot D. Gudačiausko, svarbus aspektas - paukštienos, jos gaminių bei krovinių iš Lenkijos, kur užfiksuoti ligos protrūkiai, kontrolė. Jis taip pat priminė, kad grupei priklausantys paukštynai aktyviai bendradarbiauja ir su smulkesniais paukščių augintojais, tad blogo scenarijaus atveju pasekmes pajustų ir jie.

„KG Group“ paukštininkystės vadovo Dariaus Gudačiausko teigimu, iškilus paukščių gripo grėsmei ir didieji komerciniai ūkiai turės taikyti papildomas biosaugos priemones

„Paukščių gripas mums yra labai pavojingas (...) Kreipėmės su prašymu ir į VMVT, Žemės ūkio ministeriją, kad skirtų didelį dėmesį prevencijai, nes jei kartais šalia paukštyno, trijų kilometrų zonoje, būtų nustatytas paukščių gripo atvejis, pagal veterinarijos taisykles būtų uždarytas judėjimas. Tai paralyžiuotų mūsų veikla ir visų paukščių auginimo ūkių, veikiančių Lietuvoje, tad neišvengiamai grėstų bankrotai“, - kalbėjo D. Gudačiauskas, akcentuodamas, jog svarbiausia – suvaldyti galima infekuotų paukščių ar jų gaminių srautus iš kaimyninės šalies, kad užkratas nepatektų į mūsų paukštynus.

Kaip tai užtikrinama kasdienėje įmonės veikloje, vizito metu galėjo įsitikinti ministras ir VMVT vadovas. Jie abu taip pat akcentavo biologinės saugos svarbą. VMVT vadovas D. Remeika pripažino, kad lankantis susidarė gana geras įspūdis ir įmonė skiria daug dėmesio siekdama apsisaugoti, kad virusas nepatektų. Užkratui patekus tektų naikinti visus paukščius, valyti, plauti, dezinfekuoti visas paukščių laikymo patalpas - tai užtruktų iki metų ir tokiu atveju, matyt, įmonei grėstų  bankrotas.

Tiek žemės ūkio ministras Andrius Palionis, tiek VMVT direktorius Darius Remeika (nuotr. dešinėje) akcentavo ne tik biosaugos, bet ir paukščių augintojų atsakingumo svarbą

Šiuo metu fiksuoti 29 H5N8 viruso protrūkiai, iš kurių 19 – Lenkijoje. Taip virusui suaktyvėjus, VMVT specialistai daug dėmesio skiria biosaugai, intensyviai tikrinami komerciniai paukštynai.  

„Norime ypatingo dėmesio ne tik didelių, komercinių paukštynų, bet ir mažų paukščių laikytojų, ypač atkreipiant dėmesį, kur paukščių laikytojai yra arti rizikingesnių zonų: didesnių tvenkinių, ežerų, upių slėnių. Ten, kur yra didesnė tikimybė laukinių vandens paukščių, ten rizika didesnė. Bet apskritai prašome mažų paukščių laikytojų stengtis ir lesinti paukščius uždarai, tvarte. Girdyti vandeniu ne iš natūralių vandens telkinių, bet geriamuoju ir tai irgi daryti tvarte. Pasistengti, kad net kelios vištaitės išvengtų kontakto su laukiniais paukščiais: arba laikyti uždarai, arba išleisti į aptvarą, kuris apsaugotų nuo kontakto su laukiniais paukščiais, nes apsikrėsti gripo virusu grėsmė yra tikrai nemaža“, - probleminius taškus vardijo VMVT vadovas D. Remeika.

Jo teigimu, nors paprastai pavasarinė paukščių migracija vyksta nuo vasario pabaigos, esant netipinei žiemai, kasdien bendraujama su ornitologais ir, vos pastebėjus aktyvesnį laukinių paukščių judėjimą, bus skelbiamas draudimas laikyti paukščius lauke – tai gali būti padaryti ir per vieną dieną, taip siekiant užtikrinti prevenciją.

Žemės ūkio ministras jau pasirašė įsakymą ir nuo kovo 2 d. bus paskelbta paraiškų rinkimo pradžią gauti paramą, skirtą biosaugos stiprinimui. „Iki to laiko ir stambieji, ir smulkieji turės susiderinti su Maisto ir veterinarijos tarnyba planus, kokias biosaugos priemones naudos ir po paraiškos pateikimo, jie galės tuos planus įgyvendinti. Paskui, po paraiškos vertinimo, kai bus paskirti pinigai, tada jau kompensuosime iš Kaimo plėtros programos“, - ketvirtadienį vizito Rudaminoje metu kalbėjo žemės ūkio ministras.

Ketvirtadienį Žemės ūkio ministerijos ir VMVT atstovai lankėsi „Vilniaus paukštyne” bei stručių fermoje Rudaminoje

Parama bus skirstoma pagal tą pačią priemonę, kuria skatinta stiprinti biosaugą kiaulininkystės ūkiuose, tačiau reaguojant į naujas grėsmes paankstintas ir sutrumpintas priemonės paraiškų rinkimas. Anot ŽŪM, pareiškėjai galės teikti tik vieną paramos paraišką tai pačiai ūkinių gyvūnų laikymo vietai, tačiau pareiškėjo teikiamų paramos paraiškų skaičius pagal šią priemonę nebus ribojamas.

A. Palionis pabrėžė ir prevencijos svarbą bei pačių paukščių laikytojų atsakomybę, norint išvengti viruso patekimo. „Vaikštome didelėje perdirbimo įmonėje - ji gali padaryti viską, norėdama apsisaugoti, bet šalia esantis neatsakingas ūkis gali sužlugdyti visas jų investicijas ir planus, jei kažkur šalia nustatys paukščių gripo protrūkį ir ši įmonė pateks į apsauginę zoną. Tas ir yra – žmonių sąmoningumas. Ko mes ir prašysime“, - kalbėjo žemės ūkio ministras.

Nors virusas plinta sparčiai, D. Remeika teigė, kad užkrato įmanoma išvengti - paukščių gripas Lietuvoje buvo ir 2017 m., tačiau tuomet jis pasireiškė tik laukiniuose vandens paukščiuose. „Niekas nežino, kaip tas virusas plis, todėl tas informacijos sekimas, greita komunikacija su Lietuvos paukščių laikytojais, griežta importo kontrolė – dedame visas pastangas“, - apie esamą situaciją kalbėjo VMVT vadovas.

MŪ inf.