Vilnius. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša, kad užfiksuoti du nauji afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkiai Šiaulių ir Joniškio rajonuose.

Tai jau 44 ir 45 AKM atvejai kiaulių laikymo vietose šiais metais. Nuo metų pradžios Lietuvoje dėl AKM nugaišo ar buvo nugaišinta daugiau kaip 22,4 tūkst. kiaulių.

Šiaulių r. sav. Raudėnų sen. Čibirikų k. esančiame ūkyje buvo laikoma 13 paršelių, 1 paršavedė ir 3 penimos kiaulės. Susirgus penimai kiaulei buvo paimti jos kraujo mėginiai ir išsiųsti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (toliau – NMVRVI) tyrimams. Atlikus tyrimus patvirtinta AKM diagnozė. Serganti kiaulė nugaišo, kitos buvo nugaišintos, gaišenos saugiai sunaikintos ūkio teritorijoje, ūkyje vykdomi dezinfekcijos darbai.

Kitas AKM atvejis nustatytas Joniškio r. sav. Rudiškių sen. Rudiškių k. Kiaulių laikytoja, ūkyje laikiusi vieną kiaulę, paskerdė ją savo reikmėms. Įgyvendinant nustatytą tvarką, skerdenos mėginiai buvo pristatyti į NMVRVI tyrimams, kuriuos atlikus patvirtintas AKM. Kiaulės skerdena saugiai sunaikinta.

AKM plinta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Kaimyninėje Lenkijoje užregistruoti jau 99 protrūkiai kiaulių laikymo vietose, Rumunijoje – 730 protrūkių, dėl ko sunaikinta apie 76 tūkst. kiaulių.

Vis dar ieškoma atsakymo, kaip užkratas pateko į  „Idavang“ fermą

Rugpjūčio pradžioje buvo nustatytas AKM atvejis didžiausios Lietuvoje kiaulių augintojos bendrovės „Idavang“ fermoje Akmenės rajone. Fermoje buvo auginama 19,5 tūkst. kiaulių. VMVT ekspertai mano, jog afrikinio kiaulių maro užkratas į Danijos kapitalo bendrovės „Idavang“ fermą galėjo patekti per už jos teritorijos dirbusius žmones ar jų transportą.

Tarnybos vadovas Darius Remeika teigia, kad Akmenės rajone veikianti ferma buvo biologiškai saugi, tačiau turėjo silpną vietą dėl vykdomų darbų už jos tvoros

„Analizuojant įmonės transporto judėjimo registrus, nustatyta, kad įmonėje naudojamas savaeigis krautuvas buvo naudojamas ne tik vidaus darbams, bet ir už teritorijos ribų. Vykdant tokius darbus nėra galimybės atlikti transporto priemonės dezinfekcijos, pravažiuojant įrengtą dezinfekcinį barjerą, dezinfekcijos atlikimas nebuvo registruotas. Atsižvelgiant į šį faktą, galima įtarti, kad lauko darbus atliekantys darbuotojai, dirbantys su lauko įranga, technika ir priemonėmis, galėjo pernešti virusą“, – rašoma VMVT komentare.

Anot D. Remeikos, už fermos ribų dirbę žmonės taip pat galėjo bendrauti su viduje dirbančiais specialistais, kuriems taikomi aukštesni biosaugos reikalavimai. Spėjama, kad afrikinis kiaulių maras į fermą galėjo patekti ir per tokį bendravimą. 

„Įvertinus pirminius rezultatus keliamos dvi pagrindinės užkrato patekimo į ūkį hipotezės – galimas afrikinio kiaulių maro viruso perdavimas per darbuotojus arba per transportą“, – tvirtino D. Remeika.

Tyrimas, nustatysiantis maro protrūkio priežastis, dar gali užtrukti maždaug mėnesį. Šiuo metu fermoje vyksta plovimo ir dezinfekavimo darbai.

Tai jau ne pirmas kartais, kai „Idavang“ fermose nustatomas maras. 2014 metų vasarą „Idavang“ Rupinskų komplekse Ignalinos rajone teko sunaikinti maždaug 19 tūkst. kiaulių. Tarnybos duomenimis, tąkart maro užkratas į fermą galėjo patekti per šalia jos dirbusius statybininkus.

Pernai liga smogė Jonavos rajono „Beržų komplekso“ fermai, kur nugaišinta 23,6 tūkst. kiaulių. Tarnybos nuomone, į šį kompleksą liga galėjo patekti per darbuotojus – jie galėjo įsinešti savo maistą. 

VMVT, MŪ inf.