Vilnius. Nerimas dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų išlieka, specialistai sako, kad stebėsena vykdoma. Yra ir skiepų nuo mėlynojo liežuvio ligos (MLL), bet su vakcinacija jau dabar skubėti nereikia.

MLL bei snukio ir nagų ligos (SNL) prevencija, kontrolė, pasirengimas galimiems protrūkiams aptarti trečiadienį parlamentinio Kaimo reikalų komiteto posėdyje.

Pristatydamas situaciją vyriausias šalies veterinaras Vaidotas Kiudulas priminė, kad sausį SNL protrūkį nustatė Vokietija, neseniai protrūkis užfiksuotas Vengrijoje. Anot jo, manoma, kad ten ligą pernešė asmenys, prieš tai keliavę po Zanzibarą.

V. Kiudulo teigimu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) puslapyje atnaujinta aktuali informacija, ji operatyviai platinama ir savivaldybėms, sudaryta patariamoji darbo grupė su socialiniais partneriais. Siekiant išvengti SNL, praėjusios savaitės pabaigoje uždrausti visi renginiai su galvijais.

„Kad sumažintume išplitimo riziką, išvengtume susibūrimų, kontaktų tarp skirtingų statusų galvijų, avių, ožkų, kupranugarių. Atnaujintos rekomendacijos ūkininkams, kad stebėtų ir neįsileistų į ūkius žmonių iš šalių, kuriose nustatoma snukio-nagų liga. Raginama laikytis biosaugos reikalavimų. (...)

Buvo diskusija apie ūkiuose vykdomas edukacijas. Reikėtų atsižvelgti į tai, ar reikėtų tokias edukacijas toliau vykdyti. Graži iniciatyva supažindinti vaikus su žemės ūkio gyvūnais, bet nežinome, kur tie vaikai lankosi, rekomenduojame to atsisakyti“, – kalbėjo V. Kiudulas.

Anot jo, toliau vykdoma tiek aktyvi, tiek pasyvi stebėsena, pasiruošta imti mėginius dėl MLL. Taip pat laukiama, kol atšils oras, pradės aktyviai skraidyti ligą platinantys mašalai, tuomet jie bus gaudomi, imami mėginiai, norint nustatyti, ar necirkuliuoja virusas aplinkoje.

„Šiuo metu Lietuvoje jau yra registruotos vakcinos nuo mėlynojo liežuvio ligos, esant būtinybei bus galima jos įsigyti“, – teigė V. Kiudulas.

Vėliau jis patikslino, kad vakcinas tiekiančios įmonės yra užtikrinusios, jog atsiradus poreikiui vakcina į Lietuvą gali būti pristatyta per dvi savaites.

Tiek V. Kiudulas, tiek žemės ūkio viceministras Andrius Palionis akcentavo, jog dabar nėra prasmės skiepyti galvijų, nes nežinoma, koks serotipas gali atkeliauti į mūsų šalį. Iki atvėstant orams, Lenkijoje plito trečias serotipas, bet pietinėje žemyno dalyje šiuo metu nustatomas ketvirtas, tad koks jis atkeliaus į Lietuvą, nėra aišku, o vakcinuoti reikia būtent nuo to, kuris plina.

V. Kiudulo teigimu, vakcinos efektyvumas galvijams dar nėra visiškai ištirtas, žinoma, kad ji efektyvi avims, ožkoms. Prireikus vakcinacijos, būtų pasitelkiami ne tik valstybiniai, bet ir privatūs veterinarijos gydytojai, dirbantys su stambiaisiais gyvūnais.

Be to, vakcinuojant galvijus, prekybos reikalavimai nurodo, kad 60 d. turi būti stabdomas jų judėjimas iš ūkio. „Šiandien, pagal esamą situaciją, patys sau užsidėtume apribojimą. Dėl to, kaip viceministras minėjo, turime nustatyti ligą kaip galima anksčiau, nustatyti koks serotipas ir kiek įmanoma greičiau vakcinuoti, kad sutaptų išlaukos laikas“, – kalbėjo Lietuvos vyriausiasis veterinaras.

Šimtaprocentė apsauga nuo mašalų neegzistuoja

Tiek politikai, tiek kiti posėdžio dalyviai teiravosi, galbūt yra galimybių apsisaugoti nuo MLL platinančių Culicoides genties mašalų. Pasak V. Kiudulo, dėl prevencijos priemonių konsultuojamasi ir su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkais ir akivaizdu, kad praktikoje 100 proc. apsauga nuo mašalų neegzistuoja, nors galima naudoti repelentus, mažinti mašalų populiaciją tvarkant vietas, kuriose mašalai gali veistis.

V. Kiudulas pasakojo, kad yra galimybė gauti nuo mašalų apsaugoto ūkio statusą, jam būtų taikomi palengvinti reikalavimai, jei reikėtų išvežti gyvulius iš to ūkio, tačiau visos ES mastu dar nė vienas ūkis to nėra padaręs. Anot jo, reikalavimus, galbūt, galima įgyvendinti ūkiuose, kuriuose galvijai nuolat laikomi uždarose patalpose.

Tai, kad kova su mašalais sudėtinga, antrino ir LSMU Veterinarijos akademijos mokslininkas prof. dr. Alvydas Malakauskas. Anot jo, mašalų tiek daug, kad gyvulius vien tik insekticidais ir repelentais apsaugoti būtų labai sudėtinga. Vien dideles karvių bandas apipurškiant repelentais kiltų iššūkių, o po lietaus procesą vėl tektų kartoti.

„Kol ligos nėra, kol mašalai neužsikrėtę, prasmės kažką papildomai daryti nėra. Kai bus ar jeigu bus šie virusai Lietuvoje, jei bus padermė, kuri sukelia labai didelį mirtingumą, ko gero, retiems, labai vertingiems gyvuliams, zoologijos sodų gyvūnams, galbūt, tai būtų viena iš priemonių, kurią būtų galima panaudoti. 

Reikia žinoti, kad vieno mašalo įkandimas gali pernešti tą virusą, todėl tikrai 100 proc. apsaugos nebus. Nereikia to tikėtis. Aplinkos purškimas insekticidais sunaikintų ir visus kitus vabzdžius, tad gali būti blogiau nei buvo.

Prieš šitą ligą, skirtingai nuo snukio-nagų ligos, kur biologinio saugumo priemonės labai efektyvios, turime mažiau priemonių. Jei bus ta liga, praktiškai gali išgelbėti nebent vakcinacija“, – kalbėjo prof. dr. A. Malakauskas.

Spręstinų klausimų dar yra

Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika atsakingas institucijas ragino nepamiršti ir lamų bei alpakų augintojų, jų informavimo, švietimo, teiravosi, ką turėtų žinoti medžiotojai, kiek ligos gali plisti laukinėje faunoje.

Posėdyje teirautasi ir to, kaip valstybė yra pasiruošusi susidoroti su galimais protrūkiais, židinių likvidavimu ir viso to finansavimu. Pasak žemės ūkio viceministro A. Palionio, Žemės ūkio ministerija kiekvienais metais biudžete tam numato lėšų, vis dėlto akivaizdu, kad jau po sausį įvykusio paukščių gripo protrūkio Šilutėje visi finansai bus išnaudoti. Todėl inicijuoti kompensavimo tvarką numatančio aprašo pakeitimai, kad nuostoliai galėtų būti atlyginami ne pagal de minimis principą, o suteikiant valstybės pagalbą.

Dėl likvidavimo, panašu, iššūkių gali kilti, bet analizuojami, svarstomi įvairūs variantai. Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis teiravosi, ar utilizavimo paslaugas teikianti Rietavo įmonė būtų pajėgi su tuo susidoroti.

VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas teigė, kad gaišusių ar nugaišintų gyvūnų užkasimas yra problemiškas, tuo labiau, kad paukštynai ir kiaulių kompleksai turi tam suderintas vietas, gyvulininkystės ūkių – ne. Anot jo, snukio-nagų liga gali plisti ir oru, tad reaguoti gali tekti čia ir dabar.

„Jei (protrūkis kiltų, – red. past.) Ignalinoje – vežti į Rietavą labai didelė rizika, turėtų galvoti apie tranšėjos kasimą ir laidojimą vietoje. Problema dėl to yra“, – apie spręstinus klausimus kalbėjo P. Bušauskas.