Londonas. Šaltuoju sezonu veršelių augintojai susiduria su papildomais iššūkiais. Mokslininkai tyrė, koks šilumos šaltinis patikimai užtikrina optimaliausias augimo sąlygas jaunikliams. Pasirodo, šilumos lempos – efektyviausiausia priemonė.
Naujagimiai veršeliai jautrūs šilumos nuostoliams dėl mažo kūno paviršiaus ir masės santykio, prastos kailio izoliacijos. Skirtingai nei suaugę galvijai, jaunikliai negeba generuoti šilumos per fermentacinius procesus didžiajame prieskrandyje. Termoreguliacija išsivysto iki 2 mėn. amžiaus, o tai reiškia, kad veršeliai žindukliai ypač jautrūs šalčiui.
Moksliniai tyrimai rodo, kad vėsi aplinkos temperatūra daro įtaką veršelių augimui, sergamumui ir mirtingumui. Kai kurie duomenys atskleidžia, kad veršelių gebėjimas prisitaikyti prie šaltesnio oro priklauso nuo šėrimo. Kai vėsiau, jaunikliai ėda daugiau, kad kompensuotų padidėjusį šilumos poreikį. Taip pat pastebėta, kad esant žemesnei aplinkos temperatūrai pasiteisina storas kraiko sluoksnis, gulėjimo vietoje sudarantis papildoma izoliacinę terpę.
Ankstesni tyrimai rodo, kad žema temperatūra susijusi su mažesniu vidutiniu dienos priesvoriu (VDP) prieš nujunkymą. Siekiant apsaugoti veršelius, dažniausiai naudojami papildomi šilumos šaltiniai, pavyzdžiui, lempos ir gūnios. Jungtinės Karalystės Notingamo universiteto mokslininkai siekė išsiaiškinti, kokia priemonė efektyviausia, taip pat įvertinti VDP rodiklio ir aplinkos temperatūros sąsajas.
Septyniasdešimt devyni veršeliai iš vieno pieno ūkio atsitiktinai suskirstyti į keturias grupes, kuriose buvo: 1) be lempos ir gūnios; 2) su 1kW šilumos lempa, bet be gūnios, 3) be lempos, bet su gūnia; 4) su 1kW šilumos lempa ir gūnia.
Tyrimas atliktas sausį–balandžį. Veršeliai pasverti po atvedimo ir 21-ą gyvenimo dieną. Temperatūra matuota tiek veršidžių pastato viduje, tiek išorėje, tiek naudojant šilumos lempas, tiek be papildomo šildymo. Rezultatai paskelbti mokslo leidinyje „Journal of Dairy Science“.
Nustatyta, kad po šilumos lempa laikyti veršeliai per dieną priaugo vidutiniškai 0,09 kg daugiau svorio, palyginti su pirma kontroline grupe. Trečios ir ketvirtos grupės jaunikliams taikytos priemonės neturėjo jokio poveikio VDP.
Nustatytas teigiamas ryšys tarp vidutinės veršelių auginimo aplinkos temperatūros ir VDP. Temperatūrai pakilus 1 °C, rodiklis padidėjo 0,03 kg/d.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Afrikinis kiaulių maras – Lazdijų rajone
2024-10-02 -
STT: veterinarinių vaistų priežiūra nepakankama
2024-09-12 -
Taivanas vėl atvėrė rinką lietuviškai paukštienai
2024-09-09
Skaitomiausios naujienos
-
Tiesioginių išmokų avansai – spalio viduryje
2024-10-01 -
Kada ir kokios išmokos bus mokamos
2024-10-08 -
Iki laukų su technika – tik pažeidžiant Kelių eismo taisykles?
2024-09-17
(0)