Vilnius. Didieji komerciniai kiaulių ūkiai teigia atsidūrę sudėtingoje situacijoje, nes patekę į afrikinio kiaulių maro (AKM) apsaugos zonas nebegali parduoti produkcijos ir patiria nuostolių.

Apsaugos zonose tokie ūkiai atsiduria netoliese esančių smulkių laikytojų kiaulėms užsikrėtus AKM. 

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas sako, kad ūkiai yra sudėtingoje situacijoje, jų problemos nėra sprendžiamos, nors esą AKM protrūkius galima prognozuoti iš anksto.

Pasak A. Baravyko, AKM pasireiškė dar liepos mėnesį Joniškio, Kelmės bei Radviliškio rajonuose. 

Jo teigimu, komerciniams ūkiams taikomos griežtos biosaugos taisyklės, tuo metu smulkiesiems taisyklės yra švelnesnės. Tačiau daugiau nei 60 proc. smulkiųjų kiaulių augintojų neatitinka reikalavimų. 

„Konstatuoja tyliai, pašnibždomis, skėsčiojama rankomis ir tarsi visa tai gerai. Tai turi didžiules pasekmes profesionaliems kiaulių augintojams, kurie išaugina mėsą vartotojams Lietuvoje“, – teigė A. Baravykas. 

Pasak jo, šie ūkiai patenka į zonas, iš kurių mėsa negali būti prekiaujama, yra apribojimai, dėl protrūkių jie patenka į apsaugos ir priežiūros zoną, ji yra iki 10 km spinduliu ir ūkiai visiškai negali išvežti jokios gyvos kiaulės iš ūkio.

„Variantas, kad neišveš 30 dienų, yra labai sudėtingas ūkiui, bet šiemet jau yra toks variantas kad 25 dienas buvo ūkis uždarytas ir liko tik penkios dienos, o senkantis protrūkis lėmė, kad ūkiai dar 30 dienų turi sėdėti toje zonoje ir nieko nevežti“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė A. Baravykas.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vicepirmininkas, bendrovės „Idavang“ vadovas Saulius Leonavičius teigė, kad apribojus veiklą ir kiaulių išvežimą iš ūkio jos perauga, trūksta vietos kitoms kiaulėms. 

„Mūsų atveju, kai buvo dvi fermos papuolusias į tas zonas, mes negavome penktadalio apyvartos mėnesį, kas yra pakankamai skausminga. Turime 12 fermų, tai išgyvenome, bet šiai dienai viena ferma uždaryta, ten 20 tūkst. kiaulių, kur negalime nieko parduoti, iš jų 4 tūkst. kiaulių jau peraugusios, joms nėra vietos ir mes jų neturime kur dėti“, – sakė S. Leonavičius.

„Mes saugomės, yra saugos reikalavimai, bet, deja, dėl kaimynų, kurie laiko po vieną, dvi, tris kiaules ir nesilaiko biosaugos reikalavimų, mes papuolam į šitas situacijas“, – kalbėjo jis.

„Idavang“ vadovo teigimu, visi ūkiai turėtų laikytis biosaugos reikalavimų, o jei jų nepaiso, turėtų pasitraukti. 

Kiaules auginančios bendrovės „Litpirma“ savininkė Rūta Nissen teigė, kad šiuo metu įmonėje yra 3,24 tūkst. peraugusių kiaulių. Per savaitę ji parduodavo apie 540 kiaulių, tačiau nuo liepos 25 dienos pateko į apsaugos zoną, todėl iki šiol prekiauti negali. 

„Turime fermas, jos pritaikytos tam tikram skaičiui gyvūnų. Kai mus uždaro, kiaulės auga, ciklas nesustoja, gyvūnų daugėja, jie didesni, prasideda ne gyvūnų gerovė, o gyvūnų negerovė, ir ji legali, visi apie tai žino, tai, už ką mus normaliai baustų, dabar daroma pagal įstatymą“, – sakė R. Nissen.

Anot jos, valdžios atstovai turėtų labiau prižiūrėti smulkiuosius ūkininkus, jiems skirti kompensacijas. Be kita ko, pasak jos, smulkiesiems netaikomos jokios sankcijos už reikalavimų nesilaikymą, o nuostolius patiria komerciniai ūkiai.

„Nesuprantama, kaip galime išleisti didelius mokesčių mokėtojų pinigus kompensuoti (komerciniams – BNS) ūkiams vėliau, kai jie galės kažkada parduoti mėsą už žemesnę kainą supirkėjui, kuris gal pirks, gal nepirks, mums bus sudėtinga parduoti, ir mokėsime dideles kompensacijas, kurių mes net nenorime, mes norime kaip verslas veikti ir patys užsidirbti pinigus vietoje to, kad geriau kompensuotume mažesniems laikytojams“, – kalbėjo R. Nissen.

R. Nissen įspėjo, kad jei nebus imtasi priemonių, lietuviška kiauliena dings iš parduotuvių lentynų.

A. Baravykas teigė, kad biologiškai nesaugiems ūkiams turėtų būti pasiūlomos kompensacijos, išperkamos jų kiaulės ir nutraukiamas laikymas.