Briuselis. Belgijos gyvūnų mitybos specialistai, ieškodami alternatyvų antibiotikams ir cinko oksidui, siūlo įterpti į nujunkytų paršelių racioną kefyrą kaip gerųjų bakterijų šaltinį viduriavimo profilaktikai.

Kiaulininkystėje antimikrobiniais preparatais dažniausiai gydomi nujunkyti paršeliai, palyginti su paršavedėmis, penimomis kiaulėmis ar žindukliais. Nors ES dedamos didžiulės pastangos, norint sumažinti šių medžiagų naudojimą kiaulienos gamyboje, mąstai vis dar yra per dideli. Be to, ES palaipsniui nutraukiamas cinko oksido naudojimas skatinant jauniklių augimą ir apsaugant nuo viduriavimo. Kiaulių augintojai ir veterinarijos gydytojai priversti ieškoti naujų būdų, kuo pakeisti minėtas medžiagas, kad gamyba būtų saugi ir efektyvi.

Paršelių viduriavimas paprastai susijęs su enterotoksine Escherichia coli infekcija, kuri paveikia jauniklius per pirmas dvi savaites po nujunkymo. Problema sukelia ekonominių nuostolių ūkiams visame pasaulyje, nes paršeliai staiga gaišta arba viduriuoja, silpsta ir net pasveikę nepasiekia galimo augimo potencialo. Ilgą laiką taikytas gydymas kolistinu daugelyje ES šalių yra nebenaudojamas dėl bakterijų atsparumo antibiotikams išsivystymo grėsmės. 

Laikotarpis po nujunkymo yra kritinis kiaulių gyvenimo etapas, nes jauniklio imuninė sistema yra nesubrendusi, tačiau jis nebegauna paršavedės pieno su IgA. Nujunkius sumažėja pašarų suvartojimas ir gali išsivystyti anoreksija. Dėl nepakankamos mitybos po nujunkymo lėtėja svorio augimas, prasčiau vystosi žarnyno gleivinės gaurelių aukštis ir kriptų gylis. Šis morfologinis gleivinės sutrikimas sukuria palankią terpę patogeninėms bakterijoms, tokioms kaip E. coli. 

Kefyre probiotinių bakterijų, kurios, remiantis moksliniais tyrimais, apsaugo jauniklius nuo virškinimo trakto virusinių ir bakterinių patogenų, stimuliuoja įgimtą ir įgytą imunitetą, taip pat palengvina adaptaciją prie naujų pašarų. Tačiau iki šiol nebuvo atlikta tyrimų apie kefyro ekonominę naudą kiaulių ūkiuose.

Prof. Jeroen‘as Dewulf‘as (Jurūnas Diuvolfas) su kolegomis iš Gento universiteto (Belgija) užsimojo išbandyti šį pieno produktą kaip daugiafunkcį pašarų priedą paršeliams viliantis, kad jis sumažins viduriavimo atvejų po nujunkymo skaičių. Tyrimo tikslas – įvertinti, ar kefyras palengvina adaptaciją po nujunkymo, sumažina diarėjos riziką ir antimikrobinių medžiagų poreikį. 

Tyrimui bus naudojamas žalio karvės pieno kefyras, gaminamas įmonėje Nyderlanduose. Pirmąsias dvi savaites po nujunkymo gėrimas bus tiekiamas kaip papildomas skystas pašaras atskiruose loveliuose. Kefyras bus skiedžiamas su vandeniu santykiu 1:4. Kontrolinės grupės paršeliai gaus tik vandenį. Abiejų grupių jaunikliai bus šeriami vienodu racionu.

Viduriavimo atvejai bus registruojami kiekvieną dieną pirmas keturias savaites po nujunkymo. Taip pat bus analizuojami rodikliai, tokie kaip dienos priesvoris, pašarų konversija, gydymas antibiotikais. 

Mokslininkai tikisi, jog tyrimo išvados paskatins kiaulių augintojus naudoti kefyrą kaip natūralų ir lengvai prieinamą gerųjų bakterijų šaltinį paršeliams, nors supranta, jog tokių papildų tiekimas gardeliuose susijęs su didesnėmis darbo sąnaudomis ir taršos rizika (kefyras greitai genda ir gali pats tapti viduriavimo priežastimi). 

MŪ inf.