Vilnius. Šiltasis metų laikas itin palankus plisti ligoms. Lietuvą iš visų pusių supa afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkiai kaimyninėse šalyse, Europoje vis daugėja gumbelinės ligos (GL) atvejų.

VMVT direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Bušausko teigimu, afrikinio kiaulių maro protrūkiai jau apsupo Lietuvą – virusas aktyvus pasienio regionuose, todėl tenka su dideliu nerimu stebėti šylančius orus. 

Liepos 1 d. Latvija pranešė, kad netoli Lietuvos pasienio, Zemgalės apskrityje, smulkiame ūkyje, turinčiame 6 kiaules, patvirtintas AKM protrūkis. Tai jau antras šiemet užfiksuotas šios ligos židinys Latvijos kiaulių ūkiuose.  

Ūkininkas atsakingoms institucijoms nedelsdamas pranešė pastebėjęs vieną sergančią kiaulę, tačiau, laboratoriniais tyrimais patvirtinus, kad į ūkį pateko AKM užkratas, nugaišintos turėjo būti visos kiaulės, siekiant likviduoti židinį ir užkirsti kelią virusui išplisti.  

Birželio 30 d. Estijoje patvirtintas AKM protrūkis komercinėje kiaulių fermoje. Čia laikytos 2 776 kiaulės (penimos ir paršeliai). Pastebėti AKM būdingi klinikiniai požymiai, iš nugaišusių ir ligos simptomus turinčių kiaulių paimti mėginiai laboratoriniams tyrimams. Laboratorijoje visiems mėginiams patvirtintas AKM virusas.

Vos kelios dienos prieš Estijos atvejį, pranešta ir apie AKM protrūkį Lenkijoje. Pamario vaivadijoje, Veiherovo rajone, esančiame netoli Gdynės liga nustatyta daugiau nei 1,3 tūkst. kiaulių komplekse. Tikėtina, kad užkratas į ūkį buvo perneštas iš netolimų apylinkių, nuo sergančių šernų. Šiemet Lenkijoje AKM nustatytas 2,5 tūkst. šernų, 1 415-oje vietų, daugiausiai – jau nugaišusiems gyvūnams.

Ragina pasirūpinti biosauga

P. Bušauskas akcentuoja, kad AKM plačiai paplitęs tarp Lietuvos miškuose gyvenančių šernų, todėl po pasivaikščiojimo miške būtina laikytis griežtų biosaugos reikalavimų, nes kitaip virusas bus įneštas į ūkį.

VMVT primena, kad afrikinio kiaulių maro virusas aktyviau plinta būtent vasarą, birželį–rugpjūtį. AKM protrūkių rizika išauga dėl aktyvesnės žmonių veiklos gamtoje, ūkio darbų laukuose.

„Virusas lengvai gali būti perneštas ant avalynės ar drabužių, ypač po lankymosi miške ar dirbant laukuose, todėl kiekvieną kartą primename ir perspėjame kiaulių augintojus paisyti biologinio saugumo reikalavimų“, – sako VMVT direktoriaus pavaduotojas.

Nerimą kelia gumbelinės ligos protrūkiai

Per Europą ritasi ir gumbelinė liga. Pirmasis atvejis Italijoje užregistruotas birželio 21 d. Sardinijos Nuoro provincijoje esančiame galvijų ūkyje.

Kiek vėliau, atliekant ligos židinio epidemiologinį tyrimą ir vykdant iš ūkio išvežtų gyvulių atsekamumo veiksmus Sardinijoje, nustatyta, kad galvijai iš pirminio židinio buvo perkelti į žemyninę Italijos dalį. Šiems pervežtiems gyvuliams taip pat buvo patvirtinta GL.

O birželio 29 d. GL atvejį jau patvirtino Prancūzijos veterinarijos tarnyba. Liga nustatyta pieninių galvijų ūkyje netoli Šamberi (Chambéry). Tai pirmasis protrūkis šalies istorijoje. Ūkyje buvo laikomi 58 galvijai, iš kurių 15 susirgo, 1 nugaišo. 

Čia buvo apribotas gyvūnų judėjimas, taikomas zonavimas, vektorių (uodų, vabzdžių) kontrolė, atsekamumo užtikrinimas bei aktyvi stebėsena tiek užkrėstoje zonoje, tiek už jos ribų. 

Lietuvos vyriausias veterinaras Vaidotas Kiudulas pabrėžia, kad egzotinių ligų plitimo rizika išlieka labai aukšta, ypač dėl virusą pernešančių mašalų, kurie gali lengvai pernešti ligą tarp ūkių net ir dideliais atstumais.

Gumbelinė liga – tai virusinė galvijų liga, kuri pasireiškia karščiavimu, skausmingais odos mazgeliais (gumbeliais) matomais snukio, kaklo, tešmens, kapšelio, vulvos ir tarpvietės srityse, limfmazgių padidėjimu ir bendru gyvūno nusilpimu. Karvėms smarkiai sumažėja primilžis.

Liga sukelia didelius ekonominius nuostolius dėl sumažėjusio produktyvumo, odos pažeidimų, reprodukcinių sutrikimų, kartais baigiasi ir galvijų gaišimu.

Ši liga nepavojinga žmonėms, tačiau plinta labai greitai. Pagrindinis plitimo būdas – per kraujasiurbius vabzdžius, todėl protrūkiai dažniausiai pasitaiko šiltuoju metų laiku. Virusas taip pat gali plisti per užsikrėtusių gyvūnų tiesioginį kontaktą, užterštus daiktus, per nesterilius medicininius įrankius, transporto priemones ar žmonių veiklą, jei nesilaikoma biosaugos priemonių.