Vilnius. Nuo rudens Lietuvos kiaulių augintojai gali tikėtis piniginių kompensacijų už tai, kad atsisakys auginti kiaules dėl šalyje plintančio afrikinio kiaulių maro (AKM).

Taip pat kompensacijos bus mokamos ir tiems, kurie nuspręs šiuos naminius gyvūnus auginti, bet sutiks įsirengti griežtas apsaugos priemones. Išmokų galės tikėtis ir tie gyventojai, kurie vietoje kiaulių nuspręs auginti kitus naminius gyvūnus.

Pirminis Žemės ūkio ministerijos siūlymas yra skirti 100 Eur už paskerstą kiaulę ir 1500 Eur paramą kitiems ūkiniams gyvūnams įsigyti, jei laikytojas įsipareigoja tris metus kiaulių neauginti.

Taip pat buvo pasiūlyta stiprinti kontrolę kiaulininkystės ūkiuose ir tiems augintojams, kurie vis dėl to nori auginti kiaules, tačiau neatitinka reikalavimų, skirti iki 1500 Eur paramą trūkstamoms biologinės saugos priemonėms įsigyti.

„Tačiau jeigu jis neatitiks reikalavimų arba veterinarijos tarnybos įvertins, kad tas žmogus, net ir pasinaudojęs parama, neturi galimybių tinkamai susitvarkyti apsaugą ir atitikti reikalavimų, būti saugus ir nekelti grėsmės greta esantiems, tada toks ūkininkas kiaulininkystės veiklą turės nutraukti“, – trečiadienį po tarpinstitucinės darbo grupės pasitarimo žurnalistams Vyriausybėje sakė žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė.  

Pasak viceministrės, tai yra pirminis pasiūlymas, tačiau bendru sutarimu per savaitę bus ieškoma ekonomiškai dar naudingesnio pasiūlymo smulkiesiems ūkiams, įvertintas lėšų poreikis bei galimybės. „Finansiniai kaštai dar skaičiuojami, konkrečios sumos įvardinti dar negalime“, – teigė ji.

Jeigu Vyriausybė tokioms priemonėms pritartų, pirmąsias išmokas gyventojai, anot viceministrės, galėtų gauti jau rugsėjį.

„Lietuvoje kiaulininkystė yra ilgametes tradicijas turinti žemės ūkio šaka. Turi teisę išlikti ir verstis tiek stambūs, tiek smulkūs ūkiai, tačiau esant tokiai dideliai afrikinio kiaulių maro problemai ir tokią didelę ekonominę grėsmę keliančiai, tiek vieni, tiek kiti turi būti biologiškai saugūs“, – pridūrė A. Miškinienė.

Jos teigimu, rudenį Seimui bus teikiami naujų sankcijų, kurios bus taikomos reikalavimų nesilaikantiems kiaules auginantiems ūkininkams, pasiūlymai. Konkrečių baudų ji dar nenurodė.

Viceministrės teigimu, būtini pokyčiai ir Europos Komisijos lygmeniu. Tam ketinama inicijuoti ES teisės aktų, nustatančių AKM zonas ir apribojimus prekybai kiaulėmis bei kitais produktais, peržiūrą.

Tai, kad Vyriausybei būtina priimti sprendimus ir pradėti derybas su Europos Komisija dėl eksporto apribojimų iš biologiškai saugių ūkių AKM zonose, šią savaitę kalbėjo ir kiaulių augintojų atstovai.

BNS, ŽŪM, MŪ inf.