Pasvalio r. Kai vieną popietę, jau baigiantis darbo dienai, veterinarijos gydytoja Digna Petkinytė sulaukė skambučio iš Vaškų žemės ūkio bendrovės dėl darbo savaitgaliais, nė nemirktelėjusi išpyškino – tuoj atvažiuoju. Ji net nenutuokė, kad laukia pustrečios valandos kelio į Pasvalio rajoną. Atvažiavo į pokalbį temstant. 

Jauna ir charizmatiška veterinarijos gydytoja darbą gavo. Digna prisimena, kad tuomet, beveik prieš 10 metų, į tokią patrakėlę visi žiūrėjo įtariai, bet leido pabandyti. Dabar ji – bendrovės fermų vadovė, turinti solidžią specialistų komandą, 5 000 galvijų ir kelias dešimtis žirgų.

Dirbti su gyvuliais buvo Dignos svajonė nuo paauglystės, tad, įstojusi į Veterinarijos akademiją, tvirtai žinojo, kad gydys karves. Tik arklių veterinarija ankstyvais karjeros metais jai atrodė nepasiekiama.

„Per trylika metų nė karto nepasigailėjau dėl savo profesijos, – sako Digna. – Veterinarija turbūt vienintelis dalykas gyvenime, kurį pasirinkau neabejodama.“

Privačia praktika Dignai beveik neteko užsiimti. Išbandė vadybininkės darbą, bet buvo nuobodu, todėl po trijų mėnesių susirado šalia ūkininką, kuris laikė apie 100 karvių, pas jį apsilankydavo, kad bent kiek pajustų fermos gyvenimo.

Praktiką atliko Padovinio bendrovėje pas žinomą veterinarijos gydytoją Girmantą Gumauską, vėliau ir Nerijaus Narausko ūkyje – tai jai suteikė gerus pagrindus ir patvirtino, kad darbas su ūkiniais gyvūnais yra jos kelias.

„Visada sėmiausi ir praktinių, ir mokslinių žinių. Teorinių žinių suteikė Akademija, o praktinių turėjau pati įgyti. Taip ir praėjau kelią nuo laikymo, šėrimo, sėklinimo iki gydymo“, – pasakoja Digna.

„Dirbti reikia su galva“

Dirbdama farmacijos įmonėje, savaitgalius veterinarijos gydytoja paskyrė ne poilsiui, o darbui Vaškų žemės ūkio bendrovėje, į kurią buvo priimta iškart po to pirmojo vėlyvo vizito.

Apžiūrėjusi ūkį, Digna iškart pradėjo siūlyti pokyčius ir jai buvo uždegta žalia šviesa. Tris mėnesius pavažinėjusi iš Kauno į Pasvalio rajoną savaitgaliais, ji paliko farmacijos įmonę ir Vaškuose pradėjo dirbti kasdien, į darbą važinėjo iš Kauno, o vakare grįždavo!

Dabar jau septynerius metus su dukra gyvena Pasvalyje ir, sako, nesigaili.

Atsakomybė šiuos gležnus pečius slegia milžiniška – jos žinioje 2 000 melžiamų karvių, dar apie 3 000 prieauglio ir penimų bulių, 42 brangūs žirgai. Nors turi patikimą komandą, visi sprendimai dėl priežiūros, gydymo, profilaktikos, laikymo, šėrimo yra jos. O veislinis darbas suteikia tos dinamikos, kuri Dignai yra būtina kaip oras.

Ji nepakenčia monotonijos, jai nuolat reikia veiksmo. „Gydyti, galvoti, organizuoti, kurti sistemą – tai man patinka. Čia pradėjus dirbti buvo apie 900 karvių, apie 2 000 gyvulių, teko didinti ūkį, planuoti tvartus – kurti, galvoti, kaip padaryti, kad būtų patogu ir gyvuliams, ir darbuotojams dirbti, prieiti prie gyvulių. Tai buvo nuostabus laikas“, – sako veterinarijos gydytoja.

Ji nesutinka, kad moteriai su galvijais sunku dirbti fiziškai. „Ne su raumenimis reikia dirbti, o su galva. Jeigu reikia jėgos, tam turiu liežuvį – pasišaukiu vyrus ir reguliuoju, komunikuoju, pasakau, ką daryti. Gal privačioje praktikoje sunkiau, bet juk gali ateiti kaimynai padėti“, – nemato problemos veterinarijos gydytoja.

Operuoti, atlikti cezario pjūvį bendrovėje prisireikia itin retai, bet tuomet jau darbuojasi beveik visa komanda. Dažniausia chirurginė intervencija būna dėl šliužo dislokacijos. Kartais tenka gipsuoti žemai ties riešu lūžusias gyvulių galūnes ir tai pasiteisina, ypač, jeigu nukenčia telyčios.

Dignos stiprioji pusė – mastito gydymas. „Man patinka kovoti su šia svarbiausia pieno ūkių problema. Gal todėl, kad gali matyti rezultatą“, – atvira veterinarė. Kai reikia pasitarti, ji šaukia konsiliumą, bet ligos iš esmės kartojasi, retai nutinka išskirtinių atvejų, kurių negalėtų išspręsti patys veterinarai. O žirgų gydymas – tik Dignos rūpestis, bet juos gydyti tenka retai, nes daug dėmesio skiria profilaktikai, vakcinacijai.