Vilnius. Didžiausios Lietuvoje kiaulių augintojos bendrovės „Idavang“ fermoje Akmenės rajone nustatytas afrikinio kiaulių maro protrūkis – fermoje auginama 19,5 tūkst. kiaulių, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Tarnyba pranešė, kad „Skabeikių“ komplekse atliktas skubus tyrimas, kai per pastarąsias tris dienas nugaišo 24 kiaulės.

Komplekse, kuriame buvo įdiegtos biologinio saugumo priemonės, nedelsiant įvesti veiklos apribojimai ir pradėti paruošiamieji AKM židinio likvidavimo darbai. Visos komplekse laikomos kiaulės turės būti nugaišintos, o jų gaišenos – saugiai sunaikintos.

„Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius sako, jog kol kas nėra aišku, kaip liga galėjo pakliūti į saugų kompleksą.

„Kompleksas atitinka aukščiausius biosaugos reikalavimus, jame įdiegtos ir naudotos visos ypatingos saugos priemonės. Kol kas mes nežinome, kaip užkratas galėjo patekti į kompleksą. Šiuo metu tai – pats svarbiausias klausimas, į kurį ieškome atsakymo“, – teigia S. Leonavičius.

Anot jo, bendrovė atlieka ir savarankišką vidaus tyrimą, norėdama išsiaiškinti, kodėl maras pateko į fermą.

Imtasi ir kitų ypatingos saugos priemonių, siekiant užkirsti kelią užkrato plitimui. Šiuo metu yra visiškai sustabdytas bet koks grūdų ir žmonių judėjimas iš fermos ir į ją, išskyrus židinį utilizuojančius specialistus.

„Idavang“ skelbia, kad 19,5 tūkst. kiaulių banda yra apdrausta, o draudimo įmonė informuota apie situaciją. 

Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika sako, jog afrikinį kiaulių marą į Danijos kapitalo bendrovės „Idavang“ fermą galėjo atnešti žmonės arba transportas. Jo teigimu, „Skabeikių“ kompleksas dar pavasarį atitiko visus tokiai fermai keliamus saugos reikalavimus.

„Ūkis buvo tikrintas kovo viduryje ir buvo nustatyta, kad jis atitinka jam keliamus reikalavimus. Dažniausiai potencialios priežastys yra transportas ir žmonės. Virusas didžiausią tikimybę turi patekti su žmonėmis, kurie dirba, lankosi ir paslaugas atlieka, bei per transportą, kuris veža gyvūnus“, – BNS teigė D. Remeika.

Jo teigimu, veterinarai bandys nustatyti tikslias priežastis, kodėl virusas pateko į fermą.

„Jeigu idealiai laikaisi biosaugos, virusas neturėtų patekti į ūkį ir kiaulės neturėtų apsikrėsti. Kažkur spraga turėjo būti. (...) Įmonės požiūris yra geras, daug investuojama į biosaugą ir tikrai supratimas geras, bet kažkur spraga pasitaikė“, – sakė VMVT vadovas.

Anot jo, bus sprendžiama, ar papildomai patikrinti kitus įmonės ūkius, nes šiuo metu – AKM pikas, ir bet koks papildomas apsilankymas fermose kelia ligos protrūkio riziką.

Tai, kad AKM židinys buvo užfiksuotas pavyzdiniu laikomame ūkyje, nuostabos neslėpė Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius.

„Todėl žiūrint į ateitį didžiausią galvos skausmą kelia tai, kad šios ligos vis dar nepavyksta pažaboti. „Idavang“ ir patys griežtai laikosi visų biosaugos reikalavimų, ir skatina tai daryti kitus šalies ūkius. Jie palaikė privalomų biosaugos reikalavimų griežtinimą tiek Lietuvos, tiek ir Europos lygiu“, – pranešime spaudai cituojamas A. Baravykas.

Jo teigimu, per pastaruosius penkerius metus padaryta labai daug. „Tačiau bendromis jėgomis turime išsiaiškinti, ko dar nepadarėme. Tai kiaulininkystės egzistencijos ir išlikimo klausimas“, - sako A. Baravykas.

Tai jau ne pirmas kartais, kai „Idavang“ tenka susidurti su maro protrūkiu. 2014 metų vasarą dėl kiaulių maro „Idavang“ Rupinskų komplekse Ignalinos rajone teko sunaikinti maždaug 19 tūkst. kiaulių.

Praėjusią savaitę maras nustatytas Akmenės rajone, Papilės seniūnijos 4 kiaulių šeimos ūkyje, o  „Skabeikių“ kompleksas pateko į 10 kilometrų priežiūros zoną, todėl jam buvo laikinai neleidžiama parduoti ar išvežti gyvų kiaulių, kiaulienos ir jos produktų.

Tai jau 41 AKM atvejis kiaulių laikymo vietose šiais metais užfiksuotas Lietuvoje ir 5 ligos židinys Akmenės rajone. Anksčiau šiame rajone užfiksuoti 4 AKM atvejai buvo fiksuoti smulkiuose ūkiuose.

BNS, VMVT, MŪ inf.