![Basf A1 2024 07 01](/media/public/6a/64/6a645b3c-ea76-4263-afe3-8b569715e9a4/basf_a1_2024_07_01_nvigor_825x260.jpg)
![Basf m1 2024 07 01](/media/public/a3/9e/a39ec169-95cf-46b5-b053-cfadcf038d75/basf_m1_2024_07_01_invigor_456x177.jpg)
![](/media/thumbnails/public/e3/b5/e3b580a5-708a-4d2d-acd5-247be698b861/ramuneles_vaistazoles_pixabaycom_nuotr.jpg__1222x684_q85_autocrop_crop-smart_subsampling-2.jpg)
Vilnius. Vaistažolių verslui plėstis pastaruoju metu trukdo Žemės ūkio ministerijos pievų šienavimo politika, teigia vaistažoles superkančios įmonės „Švenčionių vaistažolės“ direktorius Elmantas Pocevičius.
„Liepia nušienauti laukines pievas, o mes savininkų negalime priprašyti šiek tiek luktelti, kol užaugs ar pradės žydėti vaistažolės, kurias mūsų žmonės susirinktų. Tas priverstinis šienavimas mums yra labai blogai – žmonės neranda vaistažolių“, – teigė įmonės vadovas.
Anot jo, gamintojams kasmet pritrūksta beveik visų vaistažolių. Įmonė per metus superka apie 300 t lietuviškos ir atsivežtinės žolės.
Jeigu geri metai, pusę visų vaistažolių būna lietuviškos, o jeigu blogi – iki trečdalio. „Švenčionių vaistažolės“ 30–40 proc. lietuviškų vaistažolių nuperka iš gyventojų, kitas – iš jas auginančių ūkių.
„Mažai ko turime pakankamai ir netrūksta – liepų žiedų kasmet trūksta, kaip ir čiobrelių, ramunėlių, melisų, dabar – gauromečių“, – sakė „Švenčionių vaistažolių“ vadovas.
Be kita ko, šiųmetė sausra sujaukė ir vaistažolių rinkėjų, ir jų perdirbėjų planus – prognozuojama, kad vaistams ir arbatoms naudojamų žolių šiemet bus mažiau nei pernai, todėl gali brangti arbata bei vaistažolių preparatai.
Vis mažiau žmonių pievose ir laukuose renka vaistažoles, o jas auginančių ūkių Lietuvoje yra mažai.
Anot E. Pocevičiaus, šie metai įmonei bus sunkūs – eksportas mažėja penktadaliu, pardavimai Lietuvoje taip pat smunka, nes žmonės perka mažiau arbatų.
„Situacija dabar bloga: žolės derlius nedžiugina, šiemet mažėja per pandemiją išaugę arbatų pirkimai – virš 10 procentų.
Jau praėjusių metų pabaigoje pajutome, kad mažėja pirkimai ir kitose šalyse, nes eksportuojame. Eksportas menksta daugiau nei 20 procentų. Tai – daug. Šie metai bus sunkūs. Apskritai vaistažolių Lietuvoje nuperkama vis mažiau ir mažiau“, – tvirtino įmonės vadovas.
***
Džiovinti dilgėlių lapai superkami po 2,1 Eur/kg – gerokai pigiau nei liepų žiedai (11 Eur/kg). Brangiausiai kainuoja raktažolių žiedai (28 Eur/kg) ir šaknys (8,2 Eur/kg) bei pataisų sporos (30 Eur/kg). Už ramunėlių žiedus, kurie yra vieni populiariausių, supirkėjai moka po 4,7 Eur/kg.
Pasak E. Pocevičiaus, vaistažolių kainas diktuoja Europos rinka, todėl jos visur panašios.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Kėdainių rajone sudegė kombainas ir kviečių laukas
2024-07-24 -
Pakruojo rajone liepsnos pasiglemžė fermą
2024-07-18 -
Nelaimingų atsitikimų darbe šiemet kiek mažiau
2024-07-12
Skaitomiausios naujienos
-
Paskelbti laukų stebėjimo rezultatai
2024-07-16 -
Ketina atsisakyti mažų ūkių patikrų
2024-06-27 -
Pirmieji kombainai jau miežių laukuose
2024-06-28
(0)