Utena. Saldutiškio seniūnijoje, Antalamėstės kaime, grynaveislius triušius augintis Ramūnas Lamauskas tvirtina, kad posakis „vislūs kaip triušiai" - neatitinka realybės. Parodose dalyvaujantys ilgaausiai - lepūs ir išrankūs, o patelės veda vos vieną dvi vadas palikuonių per metus.

Triušiai Ramūnui patiko nuo vaikystės, juos laikė nuo pirmos klasės. Tai buvo negrynaveisliai augintiniai, atsparūs ligoms, kuriems beveik nereikėjo priežiūros, o patelės - labai vislios. Todėl kaime gavęs palikimo sodybą, nedvejojo, kokią verslo kryptį pasirinkti.

Ramūnas Lamauskas demonstruoja, kad veislės pavadinimas - Belgijos milžinas- ne iš piršto laužtas

„Įsivaizdavau, kad triušius užtenka šerti vien žole ar šienu ir trupučiu avižų. Tad atrodė labai patrauklu ir pigu auginti mėsai. Netrukus paaiškėjo, kad vis dėlto pasirinkta kryptis nėra labai pelninga, todėl pradėjau dairytis grynaveislių triušių", - pradžią prisimena R. Lamauskas.

Panoręs įsigyti įdomesnių veislių, susidūrė su problema - Lietuvoje jų beveik nėra, keli veislynai ne ką gali pasiūlyti. Taip gimė kita verslo idėja - veisti ir pardavinėti triušius, organizuoti parodas. Pavasariop triušių ūkyje planuojama rengti ekskursijas.

Augintiniai stebina ir dydžiu, ir spalvomis

Prieš keletą metų sodyboje augintinių skaičius siekė pusę tūkstančio, šiuo meto laikoma per du šimtus 37 skirtingų veislių ilgaausių. Antalamėstės kaime galima pamatyti ir įsigyti ne tik Lietuvoje dažniau sutinkamų baltųjų ir pilkųjų Belgijos milžinų, Vokietijos dėmėtųjų, Prancūzijos avinų, burgundų, kalifornų, bet ir labai retų veislių: reksų, ugninių, Aliaskos triušių.

Pigiausi burgundų, zelandų, kalifornų veislės triušiai. Dviejų ar dviejų su puse mėnesių vakcinuotas mažylis kainuoja 50 Lt, brangiausi baltieji Belgijos milžinai - 90-100 Lt. „Kol kas nekergiame dalmatinių reksų, nes turime tik patelę - jų kaina gali siekti iki 200 Lt", - vardija ūkio savininkas.

Ūkyje galima įsigyti dviejų su puse mėnesių vakcinuotų grynaveislių

Anot pašnekovo, auginti mišrūnus ir grynaveislius - nelyginamas dalykas. Grynaveislės patelės rujoja rečiau, kartais tenka laukti du tris mėnesius. „Ankstesniais laikais auginant triušius užteko įleisti į narvelį patiną ir jau lauk palikuonių. Ir taip iki šešių kartų per metus", - prisimena R. Lamauskas.

Parodų dalyviams nepakanka šieno ir vandens, jiems duoda miežių, kviečių, avižų, o vasarą šienas keičiamas šiek tiek vytinta žole. Bandos veisimu ir priežiūra rūpinasi pats vienas Ramūnas, savaitgaliais padeda iš sostinės parvykstanti žmona. „Kartu atrenkame, kurie gražesni, taikome, kad nebūtų giminingi. Darbo reikia įdėti daug. Ypač nemažai laiko užima vakcinacija, jei laiku nepaskiepysi, gali netekti visos bandos", - sako ūkininkas.

Banda žiemą ir vasarą laikoma mediniuose narveliuose

Triušiai, jo žodžiais, labai lepūs gyvūnai. „Dažnai darome parodas ir jaučiame, kad sėdime ant tiksinčios bombos. Nes šiandien triušis gyvas, o rytoj jau gali būti atšalęs ir užnešęs užkratą visai bandai. Pasirinkus tokį verslą, nieko kito nelieka, tik rizikuoti", - pastebi pašnekovas.

Pirmaisiais metai pasiteikė keletas vertingų egzempliorių kritimo atvejų. Juos pasiglemžė miksomatozė, klastinga liga, galinti sunaikinti visus augintinius arba jei persirgs kita forma, pakenks tiek, kad tai akivaizdžiai matysis ir nori nenori teks sunaikinti išgyvenusius nelaimėlius.

Parodose nuolat dalyvaujantys triušiai nėra baugštūs

Ramūnas sako, kad dabar savo ūkyje nuo veisimo labiau krypsta į pramogas. „Žmonės lyg ir nori įsigyti retų veislių triušių. Dažnai atvyksta konsultacijos, sugaišina pora valandų ir nieko nepirkę išvažiuoja. Todėl ir kilo mintis konsultacijas apmokestinti, o iš jos išsirutuliojo idėja priimti ekskursijas", - pasikeitimus vardija R. Lamauskas.

MŪ inf.