Užventis (Kelmės r.). Ričardas Petrikas plėtoja mišrų ūkį ir yra visuomeniškai aktyvus ūkininkas, tačiau jaučiasi nusivylęs dabartine žemės ūkio politika. Užsimiršti po sunkios dienos jam padeda repeticijos su grupe „Vartai“ ir kapela, kur jis groja bosine gitara.

Atsijungti nuo darbinių problemų ir streso jam padeda muzika. Juk, anot jo, ryte atsikeli ir išeini į tam tikrą karą. Visą dieną kariauji su problemomis. O kai paimi gitarą su gera kompanija ir susėdęs pagroji, užsimiršti, nuima nuo tavęs sunkumą.

Brazdinimas gitara jam niekada nebuvo rimta veikla. Kaip ir visas tuometinis jaunimas, R. Petrikas norėjo groti. Tik kiti numetė, o jis visą gyvenimą su gitara.

„Truputį namuose dėl savęs pagrodavau, jokiuose renginiuose nedalyvavau, kol atsitiktinai prieš kelerius metus susitikome su dainų autoriumi ir atlikėju Algimantu Butnoriumi. Jis pakvietė, kartu pradėjome dirbti, įkūrėme gyvo garso grupę „Vartai“. Ir muzikuojam. Man tai atgaiva nuo visų nervinių įtampų. Repetuojame vakarais po darbų ūkyje“, – pasakoja Ričardas.

Gitara Ričardą lydi nuo paauglystės, dabar jis groja ir bosine

„Vartai“ pasirodo miestų ir miestelių šventėse, žmonės kviečia pagroti ir individualiai. Greičiausiai visiems patinka dėl to, kad grupės repertuare – senas geras jaunystės laikų rokas. Daugiausia koveriai, pvz., Krydensų („Creedence Clearwater Revival“), „Slade“, „Smokie“, „The Beatles“ ir kt.

„Tokiam pagyvenusiam jaunimui, kaip mes, prie širdies tokia muzika, įpinam į repertuarą ir šiuolaikinius hitus, nes be S. Prūsaičio „Prie ežerėlio“ ar „39“ nenuvažiuosi į balių“, – juokiasi grupės bosistas. – Grojam „Hiperbolės“, „Rondo“ dainas, bet mūsų širdys su Krydensais.“

Užvenčio kultūros centre vykusiame respublikiniame gyvo garso grupių festivalyje pasirodė ir „Vartai“

R. Petrikas neturėjo galimybių lankyti muzikos mokyklos, bet būdamas 14–15 metų sugalvojo paimti į rankas iš draugo gitarą.

„Visas jaunimas tuo metu norėjo groti gitara. Bet iš 100 liko tik vienas du. Aš buvau iš tų pasilikusiųjų. Aš – ne instrumentalistas, nebuvau kietas gitaristas, štai dabar su A. Butnoriumi paėmiau į rankas bosinę gitarą. Pasistengiau ir tuos lūkesčius, kokių grupė turi, išpildau“, – atviras ūkininkas.

Grupėje „Vartai“ šiuo metu yra 5 nariai. Visi, išskyrus Ričardą, profesionalūs muzikantai, dėsto arba moko muzikos ir groti, patys groja.

Grupė „Vartai“ groja gerą seną roką

Muzikinė ūkninko karjera vis dėlto prasidėjo nuo Užvenčio kultūros namų kaimo kapelos „Truopnė mozėkonta“, kuriai vadovavo ir vadovauja A. Butnorius.

„Kapela – grynai saviveikla. „Vartai“ – jau į profesionalumą krypstanti grupė. Bet ir kaimo kapeloje smagu, dainos linksmos, stilius geras“, – sako gitaristas.

„Truopnė mozėkonta“ dalyvauja įvairiuose kaimo muzikantų ir kapelijų festivaliuose, pavyzdžiui, „Ant rubežiaus“, kuris yra vienas didžiausių liaudiškos muzikos festivalių Šiaurės Lietuvoje.

Rokui ištikimas R. Petrikas pašėlęs ir kasdienybėje, nenori būti, kaip pats sako, nulenkęs galvą. „Jeigu eini nuleidęs galvą, ją labai lengva nukirsti. O jeigu eini iškėlęs, jau sunkiau“, – žodžių neieško Ričardas.

R. Petrikas ūkį įkūrė 1998 metais. Tuomet dirbo 70 ha žemės, turėjo 80 ha miško. Dabar auginami šarolė veislės galvijai, laisvai ant kraiko laikomos dedeklės vištos. Iš ūkyje užaugintų grūdų ruošiami pašarai. Taip pat gaminami šiaudai, šienas, silosas. Nuosavame miške paruošiamas kuras, kuriuo apšildoma paukščių ferma ir gyvenamasis namas.

Šarolė veislės galvijai – R. Petriko augintiniai

„Esu Lietuvos pilietis, kuris nori dirbti ir užsidirbti. Bet biurokratai tiek mano kraujo išgėrė, kad esu labai piktas. Štai, baigiu sutvarkyti skerdyklą, bet dėl biurokratinių trikdžių viskas sustojo. 30 metų darbo, tačiau dabar viską reikia paversti į pelkes. Nes kaip diena, taip naujiena“, – piktinasi ūkininkas, kuriam grojimas gitara leidžia bent trumpam atsiriboti nuo žemės ūkio problemų.

Anot jo, kai kuriose šalyse žmonės gyvena 300–500 metų tame pačiame ūkyje, paveldėję iš artimųjų, niekas iš jų neatima. Iš rankų į rankas eina. Tad jie gali kurtis, plėstis. Pas mus viską reikia įsigyti naujai: žemę užleistą susitvarkyti.

„Esame bankų užsmaugti, iš skolų neišlendame. Ir ateina tokie ministrai, tokia valdžia. Protokolą surašys, viską sustabdys tą pačią minutę, jei rado kokį menką pažeidimą, bet štai kitas pavyzdys: jau mėnuo noriu atidaryti skerdyklą, viskas priimta, viskas sutvarkyta, bet numerio laukiau pusantros savaitės, dabar antspaudus gamina jau dvi savaites. Ir niekaip nepaleidžia“, – neteisybę jaučia Užvenčio ūkininkas.

Štai, šiemet ir gamta užsirūstino, rapsai iššalo, teks viską atsėt. Dar šalnos nesibaigė. Kelmės rajone, Ričardo žodžiais, pavasaris košmariškas, daugiausia viskas nušalo iš visos Lietuvos. Tačiau jis kol kas nežada pasiduoti, nors kartais užplūsta ir liūdnos mintys.

„Biurokratai algą gauna sėdėdami, o aš turiu dirbti ištisą parą, kad nebadaučiau, kad vaikus išlaikyčiau, iš kur būsiu nepiktas? Jau sveikata nelaiko“, – lyg gyvas nervas jaučiasi R. Petrikas.