Vilnius. Termometrams fiksuojant vis aukštesnę temperatūrą, meteorologai perspėja apie pavojingą meteorologinį reiškinį – karštį. Kaip pasirūpinti gyvūnais?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) prognozuoja, kad birželio 27 d. Pietvakarių Lietuvoje daug kur oras įkais iki 30–33 laipsnių karščio. Birželio 28 d. daugelyje rajonų aukščiausia oro temperatūra sieks 30–34 laipsnius karščio. Birželio 29 d. bus gaiviau, dieną sušils iki 23–28 (pajūryje – iki 20–22) laipsnių. Birželio 30 d. oras vėl įkais iki 27–32 laipsnių karščio.

LHMT perspėja, kad karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą. Ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Labai svarbu per karščius tinkamai pasirūpinti ir gyvūnais. „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ne kartą yra akcentavę, kad augintinius būtina parūpinti geriamu vandeniu, saugoti nuo nudegimų saulėje, nepalikti automobilyje, vengti karštų dangų, pasirūpinti saugumu prie ir ant vandens, laikyti atokiai nuo chemikalų, neskusti kailio ir pan.

Kad vasaros karščiai reikalauja didesnio atidumo yra rašęs ir žurnalas „Mano ūkis“.  Straipsnyje skaičiuota, kad vienos melžiamos karvės patirtas šilumos stresas, kuris pakenkia sveikatai ir produktyvumui, kainuoja vidutiniškai apie 250 eurų per metus. Tad ūkininkų investicijos į karščio streso valdymą yra gana svarbios.

Straipsnio autorės Danutės Palkimienės teigimu, kuo produktyvesnė karvė, tuo daugiau ji generuoja šilumos – dėl daugiau suvartojamų pašarų, pieno sekrecijos ir aktyvesnės medžiagų apykaitos. Todėl kiekvienais metais vis didėjant gyvulių produktyvumui dėl genetikos, šiltėjant klimatui, karščio stresas darys vis daugiau žalos.

Kokie turėtų būti baziniai ir svarbiausi veiksmai, mažinantys karščio žalą?

• Vanduo. Karvė per dieną išgeria 100–150 l vandens, todėl kuo daugiau vandens girdyklų karštuoju metu – tuo geriau. Leiskite joms taškytis ir vėdintis, pasirūpinkite, kad vandens niekada nepritrūktų, reguliariai jį pakeiskite šviežiu ir plaukite girdyklas.
• Vėdinimas. Investuokite į ventiliatorinę vėdinimo sistemą – projektuodami atidžiai planuokite pajungimą, kad šviežio oro paėmimas ir vėdinimas būtų efektyviausias. Jei jau turite ventiliatorius, juos pradėkite naudoti dar prieš prasidedant neigiamiems karščio streso simptomams.
• Šėrimo taką reikia valyti kiekvieną dieną, kad nebūtų pašarų likučių. Verta šėrimo taką užkloti specialia danga, prie kurios nekimba dalelės ir jį patogiau valyti. Taip mažinama pašarų kaitimo rizika.
• Pašaras iš tranšėjų ir kaupų turi būti paimamas kuo tvarkingiau, lygiau, kad kuo mažiau oro patektų į gilesnius siloso sluoksnius. Oro deguonis sukelia mielių ir pelėsių dauginimąsi, dėl kurių genda ir kaista silosas. Gyvulių šerti sugedusiu ir sukaitusiu pašaru negalima, nes sumažės apetitas, padaugės piene somatinių ląstelių, tai lems uždegimus ir apsinuodijimus.
• Siekiant ilgiau išlaikyti šviežius ir negendančius pašarus, rekomenduojama naudoti specialius priedus, dažniausiai rūgščių pagrindu, dėl kurių pašarai ilgiau negenda ir nekaista.
• Organizuoti šėrimą patariama anksti ryte ir vėliau vakare, kai atvėsta. Reikia dažniau pristumti pašarą. Mėšlo pašalinimo skreperį nustatykite veikti nuolat – sausesni, be srutų ir mėšlo takai sumažins drėgmę ir amoniako kiekį tvarte, bus švaresnis oras ir sausesnės, sveikesnės nagos.
• Nepamirškite pasirūpinti ir užtrūkusiomis karvėmis – tai svarbu, siekiant sveikesnių ir stipresnių veršelių ir karvių.
• Atidarykite duris ir langus – įleiskite oro.
• Naudokite specialias priemones nuo musių iki joms pasirodant – jos atima daug energijos ir sukelia stresą, todėl geriau to išvengti.
• Užtikrinkite pavėsį (jeigu ganoma) – sumažinsite tiesioginės saulės kaitinimą.
• Per ganiavą papildomai šerkite, nes neretai šiuo metu žolės taip pat trūksta, todėl atveždami pašarų išvengsite energijos nuostolių pašaro paieškoms ir parūpinsite daugiau maisto medžiagų.

Visą straipsnį apie vasaros karščius pieno ūkiuose ir kaip sumažinti žalą skaitykite žurnale „Mano ūkis“.
„Mano ūkis“.archyve taip pat rasite publikaciją apie karščio streso poveikį karvių sveikatingumui ir reprodukcijai.