Kaunas. Gruodžio 10 d. nuotoliniu būdu įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) 32-asis suvažiavimas, kuriame aptartos aktualiausios žemdirbiams problemos ir jas išdėsčius priimtoje rezoliucijoje kreiptasi į naująją valdžią.

Nuotoliniame LŪS suvažiavime dalyvavo 30 skyrių pirmininkai iš 41-o organizacijos rajoninio skyriaus. Suvažiavimui pirmininkavo LŪS vadovas Jonas Talmantas, renginį moderavo LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė.

Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimo dalyviai įvertino susidariusią situaciją šalies žemės ūkyje, ES ambicijas, iškeltas Žaliuoju kursu, strategijomis „Nuo lauko iki stalo“ ir „Bioįvairovė“, ES Parlamento, Tarybos ir Komisijos pozicijas dėl BŽŪP 2023-2027 m. laikotarpiui, LR Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano užmojus.

Neliko nepastebėtas ir Lietuvos politikų išankstinis nusistatymas prieš žemės ūkį bei padedant žiniasklaidai kuriamas neigiamas ūkininkų įvaizdis, kad Lietuvos žemdirbiai – teršėjai.

Opiausi žemdirbiams klausimai ir reikalavimai bei siūlymai, kaip juos spręsti, išdėstyti net 7 lapus užimančioje rezoliucijoje. Joje paminėtos bemaž visos agrarinės sritys, pradedant Bendrąją žemės ūkio ir klimato kaitos politika, mokesčiais ir baigiant mokymais bei savivalda.

Turi būti išlaikomas proporcingumas

Rezoliucijoje LŪS reikalauja užtikrinti, kad Lietuvos ūkininkai nebūtų verčiami 100 proc. įgyvendinti griežčiausius aplinkosaugos reikalavimus naujojoje BŽŪP. Esant mažesniam Tiesioginių išmokų fondui, lyginant su ES vidurkiu, reikalavimai gauti išmokas turi būti proporcingai mažesni.

Kol nėra atliktų Europos Komisijos pasiūlytų Žaliojo kurso, strategijų „Nuo lauko iki stalo“ ir „Bioįvairovė“ poveikio vertinimo analizių ir išvadų, LŪS nesutinka su minėtose ES strategijose pateiktų politinių reikalavimų perkėlimu į Lietuvos nacionalinį žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą.  

LŪS nuomone, jeigu Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKSP) atskiriems ūkio sektoriams numatyta vienoda dalinami sumažinti ŠESD emisijas, tolygiai vienodomis dalimis tarp sektorių turi būti padalintas ir šiam tikslui pasiekti skiriamas fondas.

LŪS suvažiavimo nuomone, visos priemonės ir visi fondai (Klimato kaitos programos, ekonomikos gaivinimo, Žemės ūkio ir kaimo plėtros ar kt.), skiriami tiems patiems tikslams pasiekti, turi būti naudojami plačia apimtimi. Tai reiškia, kad būtų vienodai prieinami visiems ūkininkų ūkiams, nepriklausomai nuo jų specializacijos ar dydžio, nes visų jų pečius yra užgulusi sunki našta – prisitaikyti prie rinkų svyravimų ir atremti dėl klimato kaitos kylančius iššūkius. O tai pareikalaus  didelių investicijų, kurių nepadengia pagamintų produktų kainos.

Nepritariama akcizų ir mokesčių didinimui 

Ūkininkų organizacija nepritaria siūlymui didinti dyzelinio kuro, naudojamo žemės ūkio produktams gaminti, akcizo tarifą tol, kol to neįpareigoja daryti ES teisė. Ji šiuo metu leidžia daugumai ES šalių žemės ūkio verslui taikyti jį mažesnį. 

Pasak LŪS, padidinus akcizą Lietuvoje būtų iškraipomos konkurencinės sąlygos, kurios bendrojoje ES rinkoje ir taip yra nepalankios Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojams dėl nevienodų tiesioginių išmokų. 

LŪS taip pat nepritaria Mokesčio už aplinkos teršimą bei Mokesčių administravimo įstatymų pataisoms, kuriomis nuo 2021 m. nutarta apmokestinti ir žemės ūkyje naudojamą techniką. 

Nuo 2021 m. sausio 1 d. traktorių pirkėjai, registruodami savo pirkinį, privalės sumokėti vienkartinį minimalų 40 eurų mokestį už traktorių ar kitą žemės ūkio techniką, kurios variklio galia viršys 70 kW. Šis mokestis po 40 eurų didės su kiekvienais 19 kW, viršijančių 90 kW, ir pasieks maksimalų 600 eurų mokestį, kuris bus taikomas didesnės kaip 351 kW galios technikai. 

Nauja žemės ūkio technika ir taip atitinka griežtus ES reikalavimus ir yra gerokai mažiau tarši, o šis mokestis yra papildoma našta ūkiui, neturinti nieko bendra su taršos mažinimu, - teigia LŪS.

Ar gyvulininkystė vis dar prioritetinė?

Situacija Lietuvos pieno sektoriuje sudėtinga – ūkininkai sparčiai mažina karvių bandas bei traukiasi iš pieno gamybos. Per 2019 metus ir iki šių metų spalio mėn. melžiamų karvių skaičius Lietuvoje sumažėjo 27,20 tūkst. (5,8 proc.). Ūkių, laikančių karves, skaičius (per minėtą laikotarpį) sumažėjo 9,8 tūkst. (13,8 proc.). Toks traukimasis kelia didžiulę grėsmę Lietuvos pieno sektoriaus išlikimui. Gyvulių tankumas Lietuvoje nusirito iki 0,19 SG (sąlyginio gyvulio)/ha nuo 2005 metais buvusio 0,46 SG/ha, o ES priimtinas tankumas – 1,7 SG/ha.

Todėl gyvulininkystę tebelaikant prioritetine Lietuvos žemės ūkio šaka (kaip tai deklaruoja valdžia - red. past.), LŪS reikalauja negriežtinti aplinkosauginių, mėšlo ir srutų tvarkymo, kvapų ir kitų perdėtų reikalavimų gyvulininkystei; atsisakyti gyvulių ūkiuose būtino ištekliaus – vandens apmokestinimo.

Nepritariama, kad būtų panaikinta susietoji parama už pieninių veislių bulius, ir reikalaujama didinti susietosios paramos už pienines karves dydį iki maksimalaus leistino ES.

LŪS suvažiavimo dalyvių nuomone, dalyvaujant investiciniuose projektuose pagal  Lietuvos kaimo plėtros 2021-2027 metų programos priemones būtina supaprastinti įgyvendinimo taisykles fermų  iki 100 sąlyginių galvijų statybai ir nereikalauti aplinkos vertinimo kriterijų. Siūloma parengti tipinius tvartų projektus, kurių nereikėtų iš naujo derinti.

Nepamiršti ir žemių bei kiti klausimai

LŪS rezoliucijoje dėmesio skiriama ir melioracijai, ekologiniam ūkininkavimui, grūdininkystės, daržininkystės bei sodininkystės sektoriams ir t.t.

Nepamiršti ir žemių klausimai. Pavyzdžiui, reikalaujama, kad akcinėms bendrovėms, įsigyjančioms žemės ūkio paskirties žemę, būtų taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir kitiems juridiniams asmenims. Nuosavos žemės ūkio paskirties žemės tiek fizinis, tiek juridinis asmuo negali turėti daugiau nei 500 ha.

2018 m. įgyvendinus mažiau palankių ūkininkauti vietovių reformą, taikant vieningą ES metodiką, Lietuvos 27 seniūnijos neatitiko naujosios vietovių su dideliais gamtiniais trūkumais klasifikacijos reikalavimų ir iškrito iš paramos schemos, motyvuojant, kad našumo balai Europoje neapibrėžia žemės kokybės.

Siūloma atstatyti Lietuvos nenašių žemių žemėlapį, kuris, LŪS vertinimu, buvo pakeistas vienašališkai, neatsižvelgus į socialinių partnerių pastabas ir neradus visoms pusės priimtino sprendimo.

Be to, LŪS rezoliucijoje reikalaujama, kad visoms Lietuvoje veikiančioms žemdirbių savivaldos organizacijoms būtų sudarytos vienodos sąlygos gauti valstybės rėmimą arba toks finansavimas  nebūtų skiriamas nei vienai.

„Raginame Lietuvos Respublikos atsakingų institucijų vadovus atsižvelgti į šiuos Lietuvos ūkininkų sąjungos siūlymus ir tikimės vaisingo bendradarbiavimo bei palankaus problemų sprendimo. Reikalui esant, pasiliekame teisę panaudoti visas įstatymais numatytas priemones, kad būtų apginti ūkininkų interesai ir įgyvendinti jų teisėti lūkesčiai“, - rašoma LŪS rezoliucijos pabaigoje.

Šį dokumentą LŪS išsiuntė Prezidentui Gitanui Nausėdai, Premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, finansų ministrei Gintarei Skaistei, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei, aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui ir energetikos ministrui Dainiui Kreiviui.

MŪ inf.