Vilnius. Žemdirbiams pirmadienį uždegus protesto laužus diskusija, kodėl taip nutiko užvirė ir socialiniuose tinkluose. Gamtininkas, buvęs aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis išsakė nuomonę, kurią netrukus ūkininkai įvertino kritiškai, o Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Aušrys Macijauskas surašė ir atsaką.

Kaip rašoma Mariaus Čepulio socialinio tinklo paskyroje „Čepulio fotoklajonės“, ūkininkai esą protestuoja nes negali visų pievų paversti rapsų ir grūdų laukais, nes nori, kad neliktų atvirų vietovių įprastų kaimo paukščiams, dėl to, kad  pelkių ir šlapžemių negalima paversti sodais, daržais, sodybomis, kad nori iki paskutinio centimetro suarti pagriovius ir paupius ir t.t.

„Realiai dalis jų reikalavimų yra už tai, kad būtų kuo daugiau naikinama mūsų gamta. Pabrėžiu, dalis ūkininkų. Dalis reikalavimų yra pagrįsti“, – rašė M. Čepulis.

Netrukus A. Macijauskas savo socialinio tinklo paskyroje parengė gamtininkui atsaką, pakomentuodamas kiekvieną M. Čepulio įvardintą priežastį. 

Socialiniuose tinkluose gamtininko Mariaus Čepulio ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo Aušrio Macijausko nuomonė dėl ūkininkų protestų priežasties gerokai išsiskyrė (montažas iš socialinio tinklo „Facebook“ pasisakymų)

Komentuodamas M. Čepulio frazę apie tai, kad ūkininkai norėtų visas pievas paversti dirbamais laukais, jis rašė, kad iš tiesų ūkininkai protestuoja prieš klaidingą pasėlių deklaravimo sistemą, kuri 2014-2018 metais prigamino „popierinių“ daugiamečių pievų ir kurias dabar ūkininkams reikia išlaikyti. 

„Lietuvoje visais laikais buvo 500 tūkst. ha daugiamečių pievų ir tas skaičius nekito dešimtmečiais iki pat 2014-2018 metų kuomet plotai staiga išaugo iki beveik 800 tūkst. ha.  Tiek pievų realiame gyvenime niekada nebuvo, tiesiog įvyko sisteminė klaida, kurią ūkininkai ir reikalauja ištaisyti“, – rašo LGAA vadovas.

Neteisingą plotų identifikavimą kaip esminę priežastį jis nurodo ir atsakydamas į teiginį, kad žemdirbiai nori pelkes ir šlapžemes paversti sodais ir daržais.

Komenduodamas teiginį apie paukščius A. Macijauskas sako, kad šabakštynuose jų nerasi, gyventi jie gali tik prižiūrimuose agrariniuose plotuose.

Dezinformacija jis įvardija ir gamtininko teiginį apie ūkininkų norą iki paskutinio centimetro suarti pagriovius ir paupius, nes su atsakingomis ministerijomis yra sutarta palikti 3 m apsaugos juostas.

Kaip iš priežasčių M. Čepulis įvardija tai, kad toliau blogėtų upių ir jūros būklė. „Diegiam naujausias technologijas, investuojam į išmanius tręštuvus ir purkštuvus, montuojam ant traktorių azoto sensorius, darom dirvožemio tyrimus, kad tik sumažinti be proto išbrangusių trąšų kiekį, tuo pačiu nepatiriant derliaus nuostolių.  Koks asilas gali tręšti su tikslu bloginti upių būklę?!“ – svarsto A. Macijauskas.

Jis primena ir tai, kad tręšimo mėšlu taisyklės Lietuvoje vienos griežčiausių visoje ES, o be to jau įvestas ir elektroninis trąšų naudojimo registracijos žurnalas, kurio kitos valstybės netaiko.

„Taip ir plinta pasakos ir legendos apie Lietuvos žemės ūkį...“ – reziumuoja A. Macijauskas.

Po abiem pasisakymais užvirė tiek gamtininką, tiek ūkininkus palaikančių socialinių tinklų vartotojų diskusija. Vieni ūkininkus kaltino netinkamais darbo metodais, nuolatiniu skundimusi, apgailestavo dėl nykstančių paukščių, kiti siūlė ir patiems prisidėti prie daugiamečių pievų atkūrimo, teigė, kad dėl esamų gamtos pokyčių nedera kaltinti tik žemės ūkio. „Nepriešinti vieniems kitų, o pabandyti įsiklausyti ir bendrai ieškoti sprendimų. Nes susipriešinus, neliks nei paukščių, nei maisto – tai gal priešintis nebus kam! Ir nesuabsoliutinti visko, o skirti laiko pagrįstai analizei“, – rašė komentatorius Vidas Stasauskas.