Apie ūkininkų perdegimą Lietuvoje statistinės informacijos nėra ir apie šią problemą kalbama puse lūpų.

Šiaurės Amerikos, Europos ir Australijos regionuose sunkus perdegimas būdingas 13,7 proc. ūkininkų, Naujojoje Zelandijoje – 25 procentams.

Ūkininkai, palyginti su kitų profesijų atstovais, patiria didesnį bendrą perdegimą ir išsekimą, profesinį neefektyvumą.

Leidinio „Journal of Rural Studies“ 2022 m. tyrimo duomenimis, perdegimą lemia šie veiksniai:

• ūkininkavimas kaip pagrindinis užsiėmimas;
• veiklos sritis – pieno gamyba;
• nuolatinis stresas.

Viduriniosios kartos Vakarų Lietuvos ūkininkė žurnalui „Mano ūkis“ pasakojo: „Dažnai žemdirbiai dirba tarsi iš įpročio – ūkininkavimas tampa gyvenimo būdu. Tai ir privalumas, ir trūkumas. Jeigu būtų vien darbas, užklupus perdegimui ar nenorui dirbti toliau, taptų lengviau imtis kitos veiklos. O kai toji veikla yra ir gyvenimas – negali sau leisti pasiduoti.“

Ūkininkė įvardijo situacijas, kurios kelia daugiausia įtampos:

• prisiimti finansiniai įsipareigojimai;
• nuolatinis rūpestis, kam perduoti ūkį;
• nesutarimai šeimose tarp vyresniosios ir jaunesniosios kartos;
• vyresniųjų nepasitikėjimas jaunaisiais, nesuteikimas jiems atsakomybės;
• suprastėjusi sveikata;
• socialinė atskirtis;
• demotyvuojančios neigiamos visuomenės nuostatos ūkininkų atžvilgiu.

„Ūkininkavimas dažnai siejamas su šeimos tradicijomis, iš kartos į kartą perduodamomis žiniomis. Kartais pernelyg romantizuojama žemdirbiška kultūra – kaip vienintelė vertybes puoselėjanti vieta, kurioje visos kartos lygios ir laimingos. Tai irgi stigmatizuoja problemą, tarsi stereotipiškai neleidžia būti laisvam – juk vaikai turi perimti tai, ką tėvai pradėjo“, – sako ūkininkė.

„Aplinka: visuomenė, socialiniai tinklai, viešoji nuomonė nuvertina tai, kad užsiimi žemės ūkiu, kartu nuvertina tave ir kaip asmenybę. Ir jeigu gyveni tokioje nuvertinančioje aplinkoje, labai sunku rasti motyvacijos ir prasmės savo veiklai“, – pasakoja žurnalo pašnekovė.

Išorinės ir asmeninės savybės

Perdegimas yra tiesiogiai susijęs su profesija ir darbu. Perdegimo požymiai:

1. išryškėja išsekimo jausmas. Asmuo gali jaustis tiek fiziškai pavargęs (sunku ryte keltis, eiti, dirbti ir kt.), tiek emociškai abejingas (niekas nedomina, nenori nieko planuoti);
2. padidėjęs protinis atsitolinimas nuo savo darbo, atmetimas (viskas blogai, niekas nepadės pagerinti situacijos), gali kamuoti nusivylimas savo veikla, situacija, kolegomis ūkininkais ir kt.;
3. kritęs darbo efektyvumas. Ištinka jausmas, kad nieko nepadarai, patiri vien nesėkmių, sekasi ne taip, kaip norėtųsi. Tiesiog asmuo galvoja, kad neatlieka darbo taip efektyviai, kaip norėtų ar turėtų.

Lengviausiai matyti fiziniai perdegimo simptomai: nuovargis, nemiga, skausmai (pvz., galvos, raumenų), virškinimo sistemos sutrikimai.

Emociniai simptomai: dirglumas, pyktis, nerimas, atsiribojimas.

Kognityviniai (mąstymo) simptomai: sunku susikaupti, blaškosi dėmesys, suprastėja atmintis, sunku apsispręsti, kamuoja neveiksnumo jausmas.

Psichologė Gintė Jaseliūnaitė: „Užklupus perdegimui, pasikeičia elgsena ir galų gale asmeniniai santykiai: žmogus atsiskiria nuo kitų, pasitraukia iš socialinio bendravimo, tampa negatyvesnis“.

Kanados, Prancūzijos, Maroko mokslininkų straipsniuose apie ūkininkų perdegimą teigiama, kad su tuo susiduria 10–15 proc. žemdirbių (maždaug vienas iš dešimties).

Išskiriami 8 išoriniai perdegimo veiksniai. Vieni iš jų – didelis darbo krūvis ir poilsio, laisvalaikio trūkumas. Dar vienas išorinis veiksnys – netikrumas dėl ateities ir finansų rinkos pokyčių (vienais metais grūdai superkami brangiau, kitais – pigiau, kinta paskolų politika ir kt.). Ūkininkai jaučia, kad įdėtos pastangos neatitinka gauto rezultato. Tada prasideda finansinis asmeninis nerimas – skolos, kreditai, ar užteks pinigų išgyventi, išmokėti atlyginimus darbuotojams. Savijautą veikia besikeičiantys įstatymai, gausi biurokratija, derinimasis prie taisyklių.

Įtakos turi ir fizinė izoliacija - ūkininkai kartais gyvena atokiau nuo miestelių, tad banką, paštą, sveikatos priežiūros specialistus, kitas paslaugas pasiekti užtrunka, tam reikia skirti daugiau laiko.

Psichologė Gintė Jaseliūnaitė: „Nekontroliuojama situacija greičiausiai yra vienas svarbiausių veiksnių: meteorologinės sąlygos, technikos gedimai, ligų ir kenkėjų antplūdžiai ir panašiai. Tenka labai stengtis ir daug dirbti, kad su tuo susidorotum. Visą laiką reikia turėti papildomų finansų iškilusioms problemoms įveikti. Perdegimas dažnai atsiranda tada, kai susiklosto daug situacijų, kurių negalime kontroliuoti. Jeigu tam nepasiruošiame, kyla stresas, ilgainiui atnešantis perdegimą“.

Perdegimui kilti labai svarbios ir asmeninės savybės: perfekcionizmas (noras viską padaryti idealiai) ir fiziologiškai didesnis nerimo lygis. Žmogus gali save užgraužti, nuvesti iki savidestrukcijos, o ne stengtis prisitaikyti ar ką nors keisti.

Dar viena svarbi asmenybės savybė – streso įveikos mechanizmas, kurį žmogus naudoja, kai susiduria su nepalankia situacija. Vieni sveikai maitinasi, bėgioja, susitinka su kineziterapeutu, kiti – vartoja alkoholį, narkotikus, rūko, save alina.

Labai svarbi ir parama: draugai, artimieji ir asmens atvirumas bendraujant su jais. Prie stresą sukeliančių veiksnių priskiriami ir sergantys tėvai, vaikai.

Kaip neperdegti?

Kai jaučiamas didesnis nei paprastai nuovargis ar išsekimas, svarbu stabtelėti ir pagalvoti: kur esi, kas trukdo pasiekti užsibrėžtų rezultatų, ką daryti, kad netenkinanti situacija pasikeistų.

Antras svarbus dalykas – tai darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Kai ateina intensyvus laikas, pavyzdžiui, derliaus dorojimo, jauniklių vedimo, reikia nusibrėžti ribas. Tarkime, suplanuoti, kad bent sekmadienio popietę bus galima susitikti su draugais ar praleisti laiką su šeima. Galbūt kai kas turi jėgų tris mėnesius dirbti be atostogų ir 12 valandų per dieną, nes žino, kad paskui atsikvėps, pasisems jėgų, bet jeigu taip nėra, atgauti jėgas derėtų reguliariai“, – vardija psichologė.

Taigi, perdegimas nėra baubas ar gėda. Tai – noro atitikti kažkokius savo paties sukurtus aukštus standartus ar per didelius tikslus padarinys. Tad tai ir priverčia stabtelėti.

VISĄ PUBLIKACIJĄ SKAITYKITE ŽURNALO „MANO ŪKIS“ RUGSĖJO NUMERYJE