Akmenės r. Tik susituokus Asta Kiminienė pašnekino vyrą šokti liaudies šokius. Egidijus iš pradžių abejojo, nes ūkio darbai ir bitės užima daug laiko. Tačiau po dvejų metų pora jau tapo Kruopių kultūros namų šokių kolektyvo nariais.

Apsispręsti greičiausiai padėjo tai, kad visas kolektyvas – ūkininkaujantys žmonės, kurių interesai panašūs. Du kartus per savaitę abu eina į repeticijas kartu su kitomis ūkininkų poromis.

„Kai atėjau į Kruopių bendruomenę, man patiko, kad ūkininkai šoka lietuvių liaudies šokius. Pasikalbėjau su vyru, jis vis tarsteldavo: „Gerai, gerai“. Tada pasikalbėjau su šokių vadove, bet tuomet šokių kolektyvas buvo užpildytas, nors planuoti pokyčiai, tad teko palaukti. 2016 m. ir sulaukėme skambučio prisijungti“, – kaip įgyvendino savo pomėgį, pasakoja pašnekovė.

Pradeda šokti vėlyvą rudenį, baigia tik vasaros pradžioje. „Naujojoje Akmenėje balandį vyksta šokių šventė, tad iki jos intensyviai ir ruošiamės. Jai pasibaigus nebesirenkame. Bet jeigu kokios kaimo bendruomenės pakviečia mus į šventes, su džiaugsmu važiuojame“, – pasakoja Asta Kiminienė.

Astos vyrui apsispręsti dėl šokių greičiausiai padėjo tai, kad visas kolektyvas – ūkininkaujantys žmonės, kurių interesai panašūs

Su šokių kolektyvu Kruopiuose dažnai dalyvauja tradicinėje Motinos dienos šventėje, taip pat miestelyje gražiai švenčiama Oninių šventė, kurioje irgi šoka, jau minėta Naujosios Akmenės šokių šventė.

„Mums labai pasisekė, kad, metus parepetavę, 2017 m. rugsėjį Kruopių šokėjai kartus su kitais kolektyvais iš Plungės, Varnių, pusę lėšų parėmus Akmenės rajono savivaldybei, išvažiavo į Italijos miestą Riminį, kur vyko šokių festivalis. Nors kelionė autobusu vargino, tačiau įspūdžiai viską atpirko. Kolektyvais italai labai rūpinosi, programa buvo labai graži. Galėjome pasidalyti patirtimi, pamatyti, kaip šoka kiti kolektyvai. Viskas suorganizuota puikiai“, – su džiaugsmu vieną ryškiausių kelionių prisiminė Asta.

Vasarą vyko į Estiją, į miestą, su kuriuo bendradarbiauja Akmenės r. savivaldybė, ji ir rėmė kelionę. Kaip juokiasi pašnekovė, kojeles jie yra pakilnoję ir Jūrmalos šokių konkurse.

Tai kolektyvui ir pačiai šeimai suteikia naujų potyrių, įkvėpimo ir padeda atsikvėpti po ūkio darbų.

Šokių kolektyvui teko svečiuotis Italijoje. Nors kelionė autobusu išvargino, tačiau geri įspūdžiai nepatogumus atpirko

Asta Kiminienė kilusi iš Telšių r. Nevarėnų miestelio – grynų gryniausia žemaitė. Jai studijuojant Žemės ūkio akademijoje išsprūdo pasakymas: „Noriu vyro ūkininko ir žemaičio.“

Kaip moteris juokiasi, išsipildė tik pirma noro dalis, nes Akmenės r. jai – netikra Žemaitija, mat ten susimaišė tarmės ir žmonės.

„Yra ir joniškietiškos tarmės, ir palatvys, nelabai maniškiai kalba žemaitiškai. Jaučiuosi čia gerai, bet kai grįžtu į Telšius, širdis atsigauna, ypač girdint žemaitišką tarmę“, – atvirauja nevarėniškė.

Šeima puoselėja augalininkystės ūkį, kuriame augina žieminius rapsus ir kviečius, vasarinius miežius, žirnius. Dirba apie 55 ha, laiko bičių.

 „Vyrui patinka ūkininkauti. Tai mūsų duona – iš to gyvename. Vyras pasakojo, kad turėjo galimybę įsidarbinti įmonėje, bet pasiliko savo gimtinėje, žemės ūkyje, iš senelio perėmė bites. Taip ir laikomės.

Kruopiuose dar tik kuriamės, nusipirkome seną sodybą, statome namą, tad kol kas gyvename Naujojoje Akmenėje, bet labai tikimės greitu laiku apsigyventi Kruopiuose“, – dalijasi A. Kiminienė.