Vilnius. Vertinant atskiras gyventojų grupes matosi, kad būtent ūkininkai bankuose lankosi uoliausiai. Net 62 proc. žemdirbių į banką atvyksta bent kartą per mėnesį ir tai yra pats aukščiausias rodiklis.

Lietuvos komerciniams bankams šalyje mažinant savo padalinių skaičių ir stengiantis kuo daugiau paslaugų perkelti į internetą, net kas antras (50 proc.) Lietuvos gyventojas banke dėl grynųjų pinigų operacijų apsilanko mažiausiai kartą per mėnesį.

„Žemdirbių finansinę elgseną nulemia ir ilgamečiai įpročiai, ir veiklos specifika, dėl kurios gyvenama regionuose, palankus darbui laikas intensyviai išnaudojamas, o susikaupę reikalai paslaugų teikimo vietose sutvarkomi vos vieną kartą užsukus į banko padalinį. Atsižvelgiant į tiesioginių banko paslaugų paklausą šioje grupėje, akivaizdu, kad ji nėra linkusi apčiuopiamai blėsti, o bankų padalinių tinklas ir šių paslaugų fizinis pasiekiamumas lieka labai aktualus“, – teigia Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.

Įdomu, kad mažiausiai gyvo bendravimo ir pagalbos atliekant bankines operacijas prireikia įvairaus lygio vadovams: tik 13 proc. jų banke patys apsilanko kartą per mėnesį.  Tuo tarpu kas trečias (33 proc.) darbininkas ar techninis darbuotojas bei kas ketvirtas (25 proc.) specialistas ar tarnautojas bent kartą per mėnesį banke turi reikalų, susijusių su grynaisiais pinigais.

„Spinter tyrimų“ duomenimis, 28 proc. šalies gyventojų, nešini grynaisiais pinigais, į banko padalinį atvyksta maždaug kartą per mėnesį, 16 proc. – rečiau kaip kartą per savaitę, o 6 proc. – kartą per savaitę ir dažniau.

„Žmonės bankų padaliniuose lankosi norėdami išsigryninti pinigų iš savo sąskaitos arba jais papildyti sąskaitą, sumokėti mokesčius, keisti valiutą. Apklausos rezultatai patvirtina prielaidą, kad žmonių elgesys ir įprotis disponuoti grynaisiais pinigais yra labai stiprus ir greitai iš esmės pasikeisti negali“, – konstatuoja  J. Ivaška.

Bankų padalinių labiausiai reikia regionams

Galimybė apsilankyti banko padalinyje aktualiausia regionų gyventojams. Jei didmiesčiuose grynųjų pinigų paslaugų bent kartą per mėnesį prireikia kas ketvirtam (23 proc.), tai mažesniuose miesteliuose (34 proc.) ir kaimo vietovėse (31 proc.) – maždaug kas trečiam žmogui.

J. Ivaškos vertinimu, tai gali būti susiję ir su regionų skaitmenine atskirtimi, ir su tuo, kad mažesniuose miesteliuose bei kaimuose gyvena daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, jų įpročiai kinta lėčiau, todėl ten vis dar labai paplitę atsiskaitymai grynaisiais.

„Įpročiai ir mažesnė tolerancija inovacijoms lemia tai, kad regionuose bankines operacijas vis dar labiau linkstama atlikti banko padalinyje“, – sako ji.

Taip pat akivaizdu, kad grynųjų pinigų operacijas bankų padaliniuose dažniau atlieka tie, kurių pajamos yra mažesnės. Jei vienam namų ūkio nariui pajamos siekia 300 eurų ar mažiau, bent kartą per mėnesį banke apsilanko apie 40 proc. šios grupės gyventojų. Gaunantieji 300-500 eurų, taip pat didesnes kaip 500 eurų pajamas vienam šeimos nariui bankuose lankosi rečiau – atitinkamai 27 proc. ir 22 proc. į banką atvyksta kartą per mėnesį.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Spinter tyrimai“ atliko šiemet balandžio 20-29 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1009 gyventojai, kurių amžius – 18-75 metai.

BNS, MŪ inf.