Vilkaviškis. Bandymai rasti naujų naftos telkinių supriešino Vilkaviškio ir Šakių rajonų ūkininkus bei geologus, ieškančius naftos teritorijoje tarp Kybartų ir Kudirkos Naumiesčio. Žemdirbiai mano, kad gręžiniai ir sprogdinimai žemės gelmėse suardė melioracijos sistemą, kuri nebefunkcionuoja ir po remonto. Geologai ir melioratoriai įsitikinę, kad tokie priekaištai nepagrįsti.

Bendrovė „Diseta" 2015 m. laimėjo konkursą žvalgyti ir išgauti naftą Kudirkos-Kybartų plote ir gavo Vyriausybės leidimą darbams. Bendrovės partneriai - geologijos įmonė „Geobaltic" - nuo 2015 metų atlieka seisminius tyrimus Vilkaviškio ir Šakių rajonuose. 

Pyktį sukėlė permirkę laukai

Pagal pažymėtą schemą ekspertai atliko seisminius tyrimus, kurių metu seisminiai sužadinimai buvo atliekami 4-5 m gylio gręžskylėse aktyvuojant seisminius užtaisus. Specialūs prietaisai - itin jautrūs registratoriai - fiksavo nuo seisminio sužadinimo po žemės gelmes sklindančias bangas, o geologai, remdamiesi šiais duomenimis, tikslino naftos klodų kontūrus bei identifikavo naftos telkinius.

Tyrimams naudojama įranga yra ypač lengva ir palieka minimalias provėžas. „Geobaltic" nuotr.

Prieš šiuos darbus geologai surengė susitikimus su gyventojai, atsakė į klausimus apie būsimus darbus. Su žemės sklypų, kuriuos vyks darbai, pasirašytos sutartys, pagal kurias numatytos kompensacijos už padarytus nuostolius.

Nyderlandų energetikos bendrovės „KS Energy" valdomos įmonės „Diseta" atstovai pernai džiaugėsi, kad Vilkaviškio rajone gyvena malonūs ir supratingi žmonės, kurie netrukdo dirbti. Bet jau 2015 metais ūkininkai ėmė pranešinėti apie pastebėtus melioracijos sistemos funkcionavimo sutrikimus. Jų nepasitenkinimas padidėjo pernai, kai į vandeniu persunktus laukus jie nebegalėjo įvažiuoti ir teko pasėlius palikti likimo valiai.

Negalėjo nuimti derliaus

Vilkaviškio rajono ūkininkas Gintaras Kvedaras, pašarams auginantis kukurūzus, neslepia nepasitenkinimo.  Jis sako neprisimenąs tokių šlapių laukų nuo pat ūkininkavimo pradžios 2005 metais. Ūkininkas šias permainas sieja ne tik su nepalankiomis gamtos sąlygomis.

„Laukuose stovi vanduo. Kai matai, kad ant kalniuko, kuris visada buvo sausas, iš žemės veržiasi vanduo, supranti, kad kažkas ne taip. Šie pokyčiai įvyko po to, kai pernai šalia esančiuose sklypuose ieškota naftos. Laukuose tarp Kybartų ir Kudirkos Naumiesčio išgręžti gręžiniai, žemė buvo sprogdinama. Manau, kad todėl sugadinta melioracijos sistema. Ji buvo remontuojama, bet situacija nepasikeitė. Visur aplink šlapynės: Matlaukio, Daugėlaičio kaimuose. Nieko panašaus iki tol nebuvo. Aišku, norint įrodyti, kad tai geologų kaltė, reikia atlikti  tyrimus", - sakė G. Kvedaras, kuriam pernai pavyko nuimti 80 proc. iš 40 ha kukurūzais užsėtų laukų. Kiti iki šiol permirkę, į juos neįmanoma įvažiuoti.

Vilkaviškio rajono ūkininkas Gintaras Kvedaras mano, kad geologų darbai smarkiai pakenkė aplinkinių laukų melioracijos sistemai. Romo Čėplos nuotr.

Kybartų seniūnijoje, Kybeikių kaime, ūkininkaujanti Onutė Kartavičienė sako, kad sutikimo dirbti savo žemėje nedavė, tačiau pastebėjo laukuose geologų įbestas vėliavėles.

„Tai nustebino, nes sutikimo darbams nedavėme. Buvome iš anksčiau girdėję, kad po naftininkų veiksmų sutrūksta melioravimo vamzdžiai. Mus tikino, kad nieko neatsitiks, nuostolių nebus. Net nesu tikra, ar mūsų žemėje jie kokius darbus atliko. Mes patys pernai tvarkėme melioraciją, daugiau bėdų nenorėjome", - pasakojo ūkininkė.

Ji sako nesanti tikra, ar visas bėdas dėl permirkusių laukų galima suversti naftos ieškotojams. „Juk metai buvo labai lietingi, ne tik pas mus, bet ir kitur daug laukų neįvažiuojamų", - svarstė O. Kertavičienė.

Ūkininkas pats tvarkosi melioraciją

Kybartų kaimo ūkininkas Evaldas Mačiulis gailisi, kad leido savo žemės sklype ieškoti naftos. „Padariau sau meškos paslaugą. Maniau, kad reikia elgtis nesavanaudiškai, leisti ieškoti naftos, padėti Lietuvai. Gavau kelis tūkstančius eurų už leidimą tyrinėti, o pats iki šiol tvarkau melioraciją", - atsiduso vyras. Jo visi valdomi 700 ha patenka į žvalgybos ploto ribas.

Jis teigė daug vargęs, kol „Geobaltic" darbuotojai sutiko apžiūrėti įgriovą, kurioje laikėsi vanduo. „Ilgai susirašinėjome, kol įmonė sutiko atvažiuoti ir sutvarkyti. Kai atkasėme toje vietoje, vamzdžių neradome, tuomet iš manęs ėmė reikalauti sumokėti už darbus. Paskui pats savo jėgomis samdžiau melioratorius, atkasiau šalia ir radome išsikraipiusius melioracijos vamzdžius, kurie buvo už kelių metrų nuo gręžinio vietos. Todėl į „Geobaltic" daugiau ir nesikreipiau, tvarkomės savo jėgomis. Laukas sugadintas, pernai jame nieko neužsodinome. Manau, kad geologai buvo nepasiruošę šiems darbams, o mes pasirašėme nenaudingas sutartis. Man dar pasisekė, kad išsiderėjau kompensaciją gauti iš anksto", - sakė ūkininkas.

E. Mačiulis mano, kad 2016 metais buvo suardyta daug melioracijos tinklų. „Geologams tuomet pasisekė. Visi Suvalkijos laukai iššalo, visi pasėliai ir taip žuvo ir geologams nereikėjo nieko kompensuoti. Jie sugadino ir kelius. Tai aiškia matoma, nepasakysi, kad nieko nepadarei, o kas vyksta po žeme - sunku pamatyti ir įrodyti.  Geologai sugadintus kelius tvarkė, bet jie tikrai nėra tos būklės, kaip buvo iki tol", - teigė ūkininkas.

E. Mačiulis iš dalies sutinka, kad vien geologų kaltinti negalima. „Juk visi žinome, kad drenažo sistema sena, jos būklė nėra gera", - sakė ūkininkas.

Kybartų seniūnas Romas Šunokas sakė, kad pernai į jį kreipėsi keli ūkininkai, kurie reiškė nepasitenkinimą dėl vykdomų darbų. Jis juos nukreipdavo į „Geobaltic" teisininkę Vygantę Kavalnienę.

„Kai pas mus vyko būsimų darbų pristatymai, žmonėms kilo daug klausimų. Paskui žemės savininkai pasirašė sutartis su naftos paiešką vykdančia bendrove dėl kompensacijų už leidimą naudotis žeme. Žinote, per žemę važinėjo automobiliai, laukus išvažinėjo", - sakė R. Šunokas.

Kudirkos Naumiestyje iš tolo matyti aukštas, kraną primenantis statinys, kuris sutemus apšviestas ir šviečia it netradicinė kalėdinė eglutė. Dainiaus Pavalkio nuotr.

Geologai: viską sutvarkėme

Įmonės „Geobaltic" atstovė teisininkė Vygantė Kavalnienė teigė, kad įmonė operatyviai reaguoja į žemės savininkų pranešimus apie sugadintą melioraciją. Anot jos, pasitaikė atvejų, kai patikrinus pranešime nurodytą vietą melioracijos pažeidimų nebuvo rasta.

„Per 2015-2017 metus įmonė atliko melioracijos taisymo darbus pagal 12 žemės savininkų pranešimų. Paskutinį gavome 2017 metų sausį. Kybartų-Kudirkos Naumiesčio apylinkėse dirbome 170 kv. km plote, todėl toks pranešimų apie melioracijos sugadinimus skaičius nėra didelis. Visose vietose sugadintą melioraciją sutvarkėme. Be to, darbų planavimo ir vykdymo etapuose įmonė glaudžiai bendradarbiavo profesionaliais melioratoriais, kad sudarė sąlygas dirbti nepažeidžiant melioracijos sistemų", - teigė V. Kavalnienė.

„Geobaltic" teisininkė Vygantė Kavalnienė teigė, kad įmonė stengiasi operatyviai reaguoti į žemės savininkų skundus dėl sugadintos melioracijos. Vilkaviškio r. savivaldybės nuotr.

Bendrovės „Gemesta", kuri pasamdyta melioracijos remonto darbams, vadovas Arvydas Macijauskas teigė,  nesąžininga dėl drėgnų laukų visą kaltę suversti geologams ir sprogdinimo darbams.

„Visas vietas, kur melioracija buvo sugadinta, mes sutvarkėme. Tik vienoje vietoje Vilkaviškio rajone buvo pragręžta melioracijos sistema, ten remontas buvo gana sudėtingas. Sprogdinimai vyko 4 metrų gylyje, o toje vietoje drenažas buvo 4 metrų gylyje. Paprastai melioracijos vamzdžiai yra 1,5-2 metrų gylyje. 

Visiškai galima atmesti kaltinimus, kad melioracijos vamzdžiams pakenkė už keliolikos ar kelių metrų vykdyti sprogdinimai. Kai kurie ūkininkai elgėsi nesąžiningai, visą kaltę dėl drėgnų laukų suversdami geologams. Drenažo sistema sena, patys ūkininkai jos neprižiūri, dėl to susiformavo įgriuvos. Mūsų įmonė turi daugiau kaip 30 metų patirtį, mumis pasitiki, darbus atliekame gerai. O nepatenkinti ūkininkai, kurie mano, kad jų laukuose sugadinta melioracija, turėtų kreiptis į „Geobaltic", - pažymėjo A. Macijauskas.

Kybartuose - pirmasis naftos telkinys

„Diseta" pagal įsipareigojimus valstybei privalės bandyti naftą išgauti  bent dvejuose gręžiniuose net ir tuo atveju, jei naftos iš jų trykš mažai. Specialistų teigimu, Kudirkos telkinyje naftos gali būti net 1,47 mln. tonų, o Kybartų telkinyje - 451 tūkst. tonų.

Kudirkos telkinys įeina į Kudirkos-Kybartų licencinį plotą, kuris yra Vilkaviškio ir Šakių rajonų savivaldybių sankirtoje, ir užima 280 kv. km. Šis plotas gali būti perspektyvus angliavandenilių išteklių žvalgybai ir gavybai, todėl jame 2012 m. buvo paskelbtas angliavandenilių išteklių naudojimo konkursas.

Geologai tikisi ties Kybartais rasti daugiau naftos. Andriaus Grygelaičio nuotr.

„Diseta" Kudirkos naftos telkinyje 2015-2016 metais atliko 3D seisminės žvalgybos tyrimus telkinio ribų patikslinimui. Tyrimų plote išsiskiria jau anksčiau gręžiniais aptiktas Kudirkos rifas.

Vieta, kurioje pradėtas gręžti žvalgybos gręžinys „Kudirka-1“, yra Kudirkos rifo šiaurinėje dalyje tarp anksčiau išgręžtų gręžinių, pietinėje Šakių rajono dalyje.

Pirmasis Lietuvoje naftos telkinys, kuriame nafta susikaupusi ordoviko sistemos klintyse, 1960 metais buvo surastas taip pat Kybartuose.

MŪ inf.